Rožinė pantera

Neabejoju, kad tikrai esate girdėją apie šį personažą. Ir neabejoju, kad teko girdėti apie tokio pačio pavadinimo filmą. Taigi, prieš porą dienų, bežiūrint televizorių, pamačiau reklamą, kuri reklamavo greitai kinuose pasirodančią antrą šio filmo dalį. Traileris man patiko, pagalvojau, kad gal būtų ir nieko pažiūrėt, bet kaip čia žiūrėsi antrą dalį, kai nematei pirmos. Taigi, parsisiunčiau. Labai nuskilo ir gavau idealios kokybės filmą.

Veiksmas vyksta Paryžiuje, per futbolo varžybas nužudomas Prancūzų futbolo rinktinės treneris ir tiesiai jam nuo rankos dingsta didžiulis deimantas, vadinamas "The pink panther". Pagrindinis Prancūzijos policijos inspektorius Dreyfus (akt. Kevin Kline) nori laimėti prestižinį policijos apdovanojimą už nuopelnus (Jam buvo nominuotas 7 kartus, deja nė karto nelaimėjo), tačiau jau seniai griežia dantį ant eilinio žandaro Kliuzo (akt. Steve Martin). Jis, aiškiai žinodamas, koks Kliuzo žioplys, padaro jį inspektoriumi ir suteikia visą garbę tiriant Rožinės panteros bylą. Norėdamas kontroliuoti kiekvieną Kliuzo žingsnį, o kartu ir tirti bylą, jis jam į porininkus paskiria savo žmogų - Ponton (akt. Jean Reno). Kliuzo, jau oficialus inspektorius, pirmiausia įsikuria savo naujame kabinete ir susipažįsta su savo nauja padėjėja Nikole (akt. Emily Mortimer), kuri filmo eigoje visą laiką su malonumu atlikinėjo bet kokius, net ir keisčiausius, Kliuzo prasimanymus. Taigi, jis, kaip tikras detektyvas, pirma apie nužudymą išklausinėja visą Prancūzijos komanda, kiekvienam rasdamas motyvą, kol galiausiai daugiausiai priekaištų prikaišioja nužudytojo sužadėtiniai Xania (akt. Beyonce Knowles). Tarptautinė superžvaigžė aptiko mylimajį su kita, todėl pikta prikalbėjo jam, kad trokšta jo mirties. Kliuzo tai priėmė kaip pagrindinį motyvą. Taip pat jis turi ir atsarginį įtariamąjį, tai dabartinį trenerį, kuris seniai griežėsi šios vietos. Bet staiga jis taip pat nužudomas. Kliuzo imasi 'gilesnio' tyrimo. Jis pasirodo viename kazino, kur per klaidą tampa žvaigžde ir Prancūzijos policininkų apdovanojimuose jis tampa vienu iš realiausių pretendentų laimėti. Tai sužinojęs Dreyfus baisiausiai įpyksta ir nusprendžia, kuo greičiau jį nušalinti nuo bylos. Kaip tuo metu Xania išvyksta į Niujorką. Žinoma Kliuzo paseka jai iš paskos (Jo anglų kalbos kursai ko gero pati juokingiausia vieta visame filme). Ten jis pirmą karta paragauja hamburgerių (Jie vėliau jam padės išsaiškinti bylą), kurie tampa jo naująja aistra. Niujorke jis ir jo partneris ima sekti Xanią ir nuseka ją iki juvelyro, tačiau mergina puikiai išsisuka. Viski Kliuzo įtaria, kad ji kažką slepia. Grįžtant į Paryžių oro uoste įvyksta incidentas (su Dreyfo įsikišimu) ir Kliuzo galiausiai nušalinamas nuo bylos. Jis, nusivylęs savimi, grįžta namo ir sėda prie dar vienos savo aistros - interneto. Ten, bežiūrėdamas savo nuotraukas iš incidento Niujorko oro uoste, galiausiai pamato tai ko ieškojo. The Pink Panther!
Prisipažinsiu, tai vienas iš juokingiausių mano kadanors matytų filmų. Svyvo Martino akcentas ir vaidyba nepakartojama!

Jei jau nepavyks pamatyti viso filmo, bet jau pažiūrėkite legendinę hamburgerio sceną!

Paper planes

Niekada anskačiau neklausiau M.I.A'os. Girdėjau apie tokią, girdėjau, kad ji gan garsi, bet niekada nesidomėjau, ką ji ten dainuoja, kodėl ją taip myli. Net nežinojau, kaip ji iš vis atrodo.. Bet kartą pamačiau šitą video per televiziją. Iš pradžių pagalvojau, kad čia gal koks pokštas ar šiaip koks nors muzikinis nesusipratimas..

Paper Planes-M.I.A.


.. bet aš visgi sugalvojau ją parsisiųst ir dar kartą perklausyt. Mane užkabino. Įsiklausiau į žodžius. Ji visgi užkabina tokias aktualias temas, parenka gerus žodžius ir su savo įdomiu dainavimu padaro gerą dainą. Žinoma, negalima nekreipti dėmesio į keistą ir neįprastą priedainį, bet taip tik dar labiau paryškina jos išskirtinumą ir unikalumą. Beje, bandžiau klausyt kitas jos dainas, bet, na.. neužkabino :D

I fly like paper, get high like planes,
If you catch me at the borders, i get visas on my name,
If you come around here, I'll make them all day,
I get one down and a second if you'll wait!


Ši daina ganėtinai lengvai gavo ♥ mano Last.FM

Spaceman!

Oho, net nusistebėjau, kokias telepatines galias turiu! Savo poste apie "The Killers" albumą, parašiau, kad daina verta singlo ir ką jūs manot. Jie ją išleido kaip singlą!

Spaceman

Tonight, not again..

Taaaaip. Jason Mraz. DVD (Taip, čia jau skaitos nebe paprastas koncertas, nes į koncertą yra 'įkišta' ir dokumentikos)

O viskas prasiseda vaizdeliu, kai Mrazo vadybininkas eina jo žadinti. Duris pradaro susivėlęs, apsimiegojęs Mrazas. Galiausiai girdime žodžius "Jei jūs nežinot, kaip šis DVD pakliuvo į jūsų rankas, jei neskaitėt antraštės, jei klausiate savęs, kas šis išvaizdus jaunuolis.. Tai būčiau aš, Jason Mraz." Matome vaizdelius iš jo radijo interviu, vaizdus iš susitikimų su gerbėjais, autografų dalybų, šiaip asmeninius vaizdus..

.. kol galiausiai mus pasiekia ir pirmoji daina tituliniu pavadinimu "Tonight, not again". Įžanga trunka gana ilgai, minia ima siautėti iš jaudulio ir nekantrumo ir staiga pasigirsta Mrazo gitaros garsai. Visi ima klykti, o jis nepaprastai puikiu gyvu vokalu ima dainuot. Po dainos įsiterpia dokumetika, jo nuomonė, vėl interviu vaizdai, pokalbiai telefonu, fotosesijos.. Ir vėl grįžtama prie koncerto. "Not so usual".

Tada vėl dokumentikos intarpas, šį kartą apie Jason'o gimtinę, rodomi jo grupės narių komentarai, vaizdai iš vienos parduotivės, kur jis nusipirko didelį žiebtuvėlį.. Tada "No doubling back" .. Vėl fotosesijos, grupės ir jo pačio komentarai, radijo pasirodymai, žodžiu vėl įsikišo dokumentika. (Žemiau fotosesijos nuotrauka, nepagalvokit, kad Jasonas žada lysti po traukiniu!)

Per dokumetika buvo kalbama apie "You and i both", su kuria ir grįžtama į koncertą. Visi pašėlsta, ima dainuot kartu, nes čia pirmasis toks populiarus jo hitas. Ši daina tikrai labai gerai skamba gyvai!

Tada prasideda komentarai apie grupę. Apie Tocą Rivera, kuris buvo pirmasis Mrazo bendražygis, apie kitus savo muzikantus, pasakoja istorijas, kaip jie visi susiėjo ir ėmė kartu dainuot. Jau net keista berašyt, bet.. vėl koncertas. "Absolutely zero".

Vėl fotosesija, monologas apie savo plaukus, kepures, apie tai, kad jo plaukai gali padaryti žalą jūsų televizoriui B) "1000 things" lenda į vidurį, o tada dar vienas dokumetikos intarpas, pasakojantis apie keliones, o tada .. "Common pleasure". Jason'as ima visokias judesiais rodyt (kad ir kai ką labai nepadoraus daryti gitarai), kokia šita daina..

O tada jau fanų pasisakymai, draugų muzikantų pristatymai, apie "curpside prothet", beje, su ja ir grįžtama. Taip pat rodomas žmogus iš salės apsirengęs kaip viščiukas. Vėliau einančioje dokumetikoje šnekama apie Jason'o viščiukus, gaidžius, jis net parodo savo gaidžio tatuiruotę ir papasakoja istoriją, dėl ko išsitatuiravo būtent jį.

"Sleeping to dream". Tada istorija apie "I ♥ sex" ženkliukus. "Unfold". Apie istoriją įvykusią Las Vegase, apie merginą, kuri nešė sėkmę, apie tai kaip ji išteka ir apie dainą parašytą ta proga. "Ritght kind of phrase". Vėl dokumentika, apie jo keistus leidžiamus garsus dainuojant, apie liežuvio pratimus ir kartais iš to gimstančias dainas. "No stoping us".


Vėl radijo interviu, radijo eteryje atliekama daina "The remedy". Ir koncerte "The remedy". Ją Jason pradeda roboto judesiais ir užvedančiu balso tembru. Tada vėėėl fotosesija, monologai..


"After an afternoon". Monologas apie patį šou ir paskutinė šou daina "Too much food". Ant scenos vaikšto mergina ir vaikinas, kurie viską filmuoja savo kameromis..


Tada dar vienas paskutinis vaizdelis: Velniukas Jasonas su savo grupe sėdi vienam kambarį, kol galiausiai jis sumąsto išmesti lauk operatorių, todėl pats paskutinis DVD vaizdas, kaip Jasonas uždaro duris.

Tai tiek. Valanda ir keturiasdešimt minučių nepraėjo šiaip sau :)

Ringmaster!

Prisipažinsiu, geresnio koncerto nesu mačiusi. Ir aš neperdedu! Mika kaip visada nuostabus (ir labai dailus!), fonas, aplinka, šokėjai, specialiai pasirodymui pasamdyti šokėjai.. Viskas ten buvo auksščiausios rūšies! Ir kaip aš dar galėjau turėti tokią, mintį, kad gal neverta pirkt DVD pirma jo nemačius? Čia buvo daugiau nei verta. Efektas pirmą kartą žiūrint yra neišdildomas!


Pasiropdymą pradėjo klounai, mimai ir kiti cirko atrobutai, vėliau, užgrojus "Relax" melodijai pasorodė ir pats ringmaster! (Tiesa, jis DVD dokumentikoje minėjo, kad nenori būti ringmasteriu, o nori būti vyriausiu klounu, tačiau ne juokdariu, o rimtu klounu). Vėliau, metęs brangų, specialiai jam darytą švarką į užkulsius, ėmė linsmintis bedainuodamas "Big girl". Didžiulis picos gabalas ir didžiulė colos skardinė keliavo per žiūrovų rankas. "My Interpretation", "Billy Brown". Mika ir pianinas. Grožis. Per "Billy Brown" į sceną išėjo specialus choras.
"Holy Johnny". Turbūt man labiausiai patikęs ir pasirodymas ir atlikimas (Mikos kelnių užtrauktukas buvo atsegtas per visą dainą, o tai jis pastebėjo tik per kitą dainą). Irrrr! Butbūt juokingiausias dalykas per visą koncertą: dainos pabaiga, Mika ant kelių, meldžiasi ir staiga Sam (Back vokalistė) kad ims dainuot. Geriau pažiūrėkit mini-filmuką:
Mika ant kelių, meldžiasi Johnny:
Mikos reakcija į Sam dainavimą:

Mikos bandymas ją užtildyti:

Mikos angeliškas veidelis, sakantis "Čia ką tik nieko nebuvo":

"Any other world" praėjo labai gražiai, labai. O dainuodamas "Ring ring" visą laiką juokės (dabar žinau kodėl :D ) Jis per visą dainą bandė bešokinėdamas ir bestrypčiodamas užsisekti kelnes! :D "Stuck in the middle". Vidurį dainos pasirodė mažasis astronautas (Jį atnešė vienas klounas ir pastatė jį ant Mikos pianino) Pagal planą visi turėjo nekreipti į jį dėmesio, o jis turėjo šokti.
Vėliau ėjo "Rain". Prieš pradėdas dainuot, dar kartą nužvelgė publiką ir, kaip mažas vaikas, džiaugdamasis čiupo už galvos. Per "Just can't get enough" daugiau reiškėsi Saranayde ir Sam, bet Mika vistiek išliko pagridninis asmuo ten. Tiesa, dainos pabaigoje Sara išskrido į orą! Haha!

Vėliau vyko grupės pristatymas ir prasidėjo "Happy Ending". Į sceną buvo įnešta daug balionų, kurie vėliau paliko į orą. Tačiau šokėjai, nešę juos, paleidę balionus išsiėmė skėčius ir, vos tik juos praskleidė, iš jų pabiro baltas konfeti. Tai davė pradžią "Love today" dainai. Scenoje pasirodė Grey Skelly, kurią Mika apsikabino ir ėmė dainuot. Per vietą, kur turėjo mušti būgnų lazdelėmis į šiukšlių dėžę, įvyko šiokia tokia kova tarp Mikos ir Charisse. Žinoma, taip linksmai! :D Vėliau 'paržingsniavo' 100 metrų drakonas, kuris atrodė tikrai įspūdingai. Vėliau "Grace Kelly", kuri visada skamba gyvai ir užvedančiai!

Poto linksmoji "Lollipop" dalis. Šešėlių teatras, vaidinimas, kurio veikėjus išbaido triušis, kurį Mika vėliau nušauna ;o Ant scenos ima birti daug daug daug daaaaaaug konfeti, šmirinėja daug daug žmonių (Bir girls, Lollipop girls. klounai, muzikantai...). Vėliau buvo įneštas baltas pianinas (Pirma buvo juodas) ir Mika atliko "Grace Kelly" prancūzų kalba. O dar vėliau dar kartą buvo sudainuotas "Relax". Šį kartą nemažai žodžio buvo suteikta publikai, kuri puikiai traukė kartu. Gražu! Tikrai gražu!


Tai tiek. Baisiai nenoriu rašyt "Buvo nuostabus! Pasakiška!" ir t.t, nes tai būtų per prasti išsireikškimai apibūdinant tooookį koncertą. Beje, ar jau minėjau, kad man jis laaabai laaabai laaabai patiko? :D
P.S - Nuotraukos yra didelės B)

Harajuku Lovers!

Tiesą sakant, pirma planavau rašyti apie No Doubt'us, ber persigalvojau. Visgi paporinsiu apie Gwen Stefani 2006 koncertą, pavadinimu "Harajuku girls". Kas nežino jos, niekada nesidomėjo, paklaus, kas per Harajuku? Taip? Harajuku yra mados rūšis, gimusi Japonijoje. Būtent jos įkvėpė ją pirmąjai drabužių kolekcijai ir pirmąjam albumui. Taip pat, Gwen kūryboje dažnai galima sutikti šias keturias raides - L.A.M.B. Puikiai išmanantis anglų kalbą pagalvos "Ką ėriukas turi bendro su Gwen?" Ha, tiesą sakant nieko. L.A.M.B yra trumpinys labiausiai ją įkvėpiančių ir svarbiausių dalykų. L - love, A - angel, M- music, B - baby. Sumanu, ar ne? :D




Taigi. Koncertas. Apskitai tariant jis man patiko, nors maniau, kad tik sugaišiu laiką. Nors nepalyginsi jos ir No Doubt, visgi bendras vaizdas buvo neblogas.


Pirmoji daina "Harajuku girls" buvo aiškiai pasirinkta pirma dėl koncerto pavadinimo, bet, jei tai būtų mano koncertas, aš jos tikrai nedėčiau pirmos. Tai tikrai ne atidaromoji daina. O va antroji "What you waiting for?" 100 kartų geriau geriau būtų suvaidinusi įvedamosios dainos vaidmenį.


Vėliau ėjo "Real thing" (Kostiumus ji keitė beveik per kiekvieną dainą, kai kur tik dalinai, pasilikdama tą pačią palaidinę tačiau keisdama kostiumo apatinę dalį.), "Crash" (Jos kostiumas per šią dainą šiek tiek priminė zebriuko dryžiaus ir forso hibridą.) Vėliau "Luxurious", viena iš tų tikrai nuoširdžių jos dainų (Man patinka šita padaryta nuotrauka iš tos dainos ir beto čia šiek tiek matos zebriškos aprangos!)


Vėliau zebriškus dalykėlius keitė piratiškos atributikos, kadangi skambėjo "Rich girl". Čia mano mėgstamiausias ir originaliausias jos kostiumas per visą koncertą! Žiūrėjau ir grožėjausi, kaip iš paprasto šalikėlio padarytas diržas kelias piratiškas asocijasijas!

"Danger zone" ir "Long way to go", kurios sekė po piartų, ko gero nuskambėjo geriausiai iš visų tą kartą dainuotų dainų. Taip .. gyvai, veržliai ir lyriškai. O vėliau teisiog galėjai mėgautis puikiu skektakliuku per "Wind it up". Gwen savo šokėjas (Love, Angel, Music, Baby) pavertė prisukamomis lėlėmis. Jos net turėjo mažus rakčiukus nugaroje, su kurias jos ir buvp prisuktos! Gražu buvo žiūrėt, kaip jos vėliau lėliškais judesias strypčiojo scenoje!


Mmm.. vėliau Gwen tęsė su daina "Cool". Šį kartą, su savo blizgančia balta suknelė ir savo baltais plaukais, ji priminė Merlin Monro arba Madoną. Poto ėjo "Serious", "Bubble pop electric" ir galiausiai finalinė daina "Hollaback girl"! Didžioji cirko prižiūrėtoja Gwen ant scenos pasikvietė begalę žmonių iš publikos ir pasilinksmino iš širdies, klykdama, kad "The shit is bananas!"

Galiu pasigirt, kad pati turiu šį jos albumą ir turiu pasakyt, kad, nors pati Gwen minėjo, jog jis buvo tik ekperimentinis, tačiau LA.M.B yra daug geresnis ir nuoširdesnis už "Sweet escape". Matyt, kartais kai darai ką nors, tik šiaip, for fun, rezultatas gaunasi kur kas geresnis už tą, dėl kurio stengeis ir liejai prakaitą. Na, galiu pasakyt, kad Gwen tikrai moka padaryti šou, bendraut su publika, įjungk juos į bendrą visumą ir padaryt koncerto dalimi!








Are we human?

Day & Age (2008)


Tai trečiasis šios grupės ablumas. Anksčiau aš jų neklausiau, bet kaip per EMA '08 pamačiau jų atliekamą "Human" dainą ir manyje kažkas pasikeitė. na, gal ir per grubiai pasakytą, bet ta daina manyje sukėlė keistus jausmus. Akimiskniu parsisiunčiau tą dainą, bet greit man jos nebeužteko, tai taip pas mane ir atsirado "Day & Age" dainos. Dešimtbale sistema bandysiu įvertinti šį The Killers trečiajį albumą.

Viršelis - 10/10
Įdomus meninis/vitražinis sprendimas, spalvos neerzina akių, šriftas per visus albumus liko toks pats, o tai puiku, nes manau gerai, kai atlikėjai su kiekvienu albumu nekeičia savo "etikečių".

1. Losing Touch - 7/10
Dainos įžanga žada gerą ir tokia užvedančią dainą, tačiau dainos kompozicija šiek tiek keistoka, todėl šiek tiek nuvilia. Vokalas taip pat įdomus, tačiau pirma priedainio dalis tikrai gera. Antra pačios dainos dalis kelia dainos bendrą vaizdą.

2. Human - 10/10
Net nereikia sakyt, kad šita daina ypatinga. Dainos tekstas, pati mintis, muzika, dainos kompozicija puikiai dera. Vokalas taip pat puikus. Muzikiniai intarpai skamba kaip pauzės skirtos patirpčioti. Nežinau kaip jums, bet aš šitos dainos galiu klausyt visą dieną, surasdama joje vis ką nors gražaus ir atgaivinančio sielą.

3. Spaceman - 10/10
Trečia pagal mėgiamumą mano albumo daina. Muzikinė partija tikrai puiki, žodžiai 'mano stiliaus' - šiek tiek fantastikos ir nerealių dalykų.
The star maker says, "It ain't so bad"
The dream maker's gonna make you mad
The spaceman says, "Everybody look down!
Its all in your mind!"
Priedainis labai labai užvedantis ir puikiai skambantis bendrai su daina. Daina verta singlo.

4. Joy ride - 10/10
Antra pagal mėgiamumą mano daina albume. Pirmiausia, kas man joje patinka - priedainis yra toks trumpas ir ypatingai 'iškilus', kad vis tik perklausius noris kuo greičiau, kad jis kartotųsi. Taip pat Brandon'o Flower (Pagr. vokalistas) vokalas yra toks žemas, net šiek tiek toks sexy, tad klausyt ir klausyt tokį. Gitaros ir būgnai fone puikiai paduoda ritmą, šita daina laisvai tinka šokti, o fone girdimas "Oh, oh oh - ooh" puikiai pagyvina ir taip 'gyvą' dainą.

5. A dustaland fairytale - 8/10
Ko gero ramiausia daina albume. Kaip lopšinė. Jei esi ramios muzikos mėgėjas - ši daina puikus sprendimas. Kelletas muzikinių intarpų savo skambėjimu primintų Mikos "Any Other world". Antra dainos dalis pagyvėja, neišsiverčiama be gitarų skambesių.

6. This is you life - 6/10
Pati dainos pradžia man keistai asocijuojas su animaciniu filmu "Snieguolė ir septyni nykštukai", o jei tiksliau tai nykštuku darbu kasyklose. Taip ir atrodo, kad ten su plaktukaus kas darbuojas tose šaktose. Priedainis 'neiškilus', žodžiai taip pat neįpatingi, tik gal skamba lyriškiau, muzikinė pusė, mano nuomone, irgi prastoka.

7. I can't stay - 9/10
Įdomi dainos kompozicija, melodija 'perauga' iš pasyvios į greitesnę. Žodžiai puikiai dera su melodija, vokalas tvirtas ir įdomus. Visgi iki 10-uko šiai dainai trūksta tos 'kibikštėlės'.

8. Neon Tiger - 8/10
Na, neon yra neon, bet dainai, mano galva, kažko trūksta, nors šiaip bendrai nėra prasta. Melodija neerzinanti, vokalas geras, kompozicijiai irgi viskas okey, tačiau tokia nieko per daug neišsiskirianti.

9. The world we live in - 9/10
Čia viena iš geresnių dainų albume. Pilna 'pakilimų' ir 'nusileidimų', bet tai tik suteikia gyvibingumo ir įdomumo. Priedainis toks, net didingas, sakyčiau, sakantis, koks tas pasaulis, kuriame gyvename. Gerąja prasmen savaip įdomi daina, kurią pilnai irgi įsivaizduoju singlu.

10. Goodnight, travel well - 7/10
Va čia pati snobiškiausia ir migdančiausia daina visame albume. Atrodo, kad atsidūriai ilgame greitkelyje, važiuoji labai greit, prieš akis prasilenkia nedidelės atšvaitų švieselės, jauti šaltą vėją, lietų.. O tada užmiegi.. Manau, tokio efekto ir buvo norėta bekuriant šią dainą.

11. A Crippling blow (bonus track) - 8/10
Priedainis! Vien dėl jo verta bent perklausyt šią dainą. Šiaip melodija man ypatingai nepatinka, tačiau ji bent įdomi ir unikali.

Bendras įvertinimas - 8,5. Taigi, jei pasikliaunat manimi, šį albumą tikrai verta paklausyt!

Welcome to the Tragic Kingdom!

Jei esat pasišventę muzikai, tikri muzikomanai ir domitės įvairiomis grupėmis, tikriausiai žinote, kad 1995 metais, grupė iš Kalifornijos, pasivadinusi No Doubt, išleido albumą "Tragic Kingdom" (Na, net jei ir nežinojot, tai jau žinot) Tai ne pirmas ir nepaskutinis jų albumas, tačiau aš jį išskyriau, nes jis mano mėgiamiausias (Kol kas!) Apskirai, No Doubt yra ta vienintelė grupė, su kuria užaugau, kurios klausiau (Net ir nesuprasdama, ką jie dainuoja!) kai buvau maža. Jų dainos įaugo į kraują, į esybę, atrodo, kad jos dalis gyvenimo. Nedaug atlikėjų galėčiau pavadint tokias artimais sielai..Prieš porą dienų 'susiveikiau' visą No Doubt diskofragiją (Visus studijinius albumus) ir nusprendžiau parsisiųst jų primojo DVD koncertą "No Doubt line in Tragic kingdom" :



Koncertas 1997 metų, tai vadinasi, oficialiai jam 12 metų, bet čia kaip vynas - kuo senesnis, tuo geresnis. Bendra koncerto (įrašo) trukmė - 1:31:55, tačiau laikas toli gražu neprailgo. Net nepastebėjau, kaip atėjo jo pabaiga. Grupė dainavo, grojo gyvai, labai 'užvedančiai', todėl publika tikrai nenuobodžiavo. Gwen Stefani (pagrindinė vokalistė) puikiai bendravo su publika, tęsė dainas, norėdama, kad publika įsijungtų, dainuotų kartu (taip pat įtariu, kad tie ilgesni dainų kartojimai, buvo daromi grupės narių kvapui atgauti, kadangi dauguma dainų buvo skirtos trypimui, galvos kratymui, na, žodžiu nesėdėjimui ir gėrėjimuisi) Per pirmą dainą tituliniu pavadinimu "Tragic Kingdom", Gwen, man asmeniškai, šiek tiek priminė Kruelą de Vil iš "101 dalmatino". Gal tokį įvaizdį sudarė jos peroksidiniai geltoni plaukai ir juodi kailinukai.




Man patiko tai, kad ne kaip kitos atlikėjos (Beyonce, Britney, Kylie) ji nebėgo persiregti padainavusi vos kelias dainas. Atrodė, kad jiems nelabai terūpi pats šou, svarbu geras laikas! Tai buvo akivaizdu, bent jau iš Gwen ir publikos pusės. O taip, ir kiti grupės nariai linksminosi! (Tom ir Tony)



Vėliau sekė "Excuse me Mr.", "Different people" (Visi buvę tenai ėmė šokinėt per šią dainą. Puikus vaizdelis, kai šitieeeek žmonių sutartinai šokinėja aukštyn ir žemyn!), "Happy Now?", "Djs" (Šitos dainos nėra albume. O gaila :-( ) "Just a girl" (Privertė visus salėje esančius vyrus šaukti 'Cuz I'm just a girl' Neįkainojama!)



Sekanti daina buvo ramesnė (Jie visai nusikalė šokinėdami ir klykdami, kad yra 'just a girl'), "The climb", "Total hate 95" (iš ansktesnio albumo, beje, čia savo nepakartojamus šokio sugebėjimus pademostravo du back vokalai/klavišinia+trombonas+šokėjai - kokie neutralai!)


"Hey you", "You can do it", "Don't speak" (Dainavo visa salė, Gwen, vokalo atžvilgiu, galėjo atsipūst!) Vėliau ėjo beveik finalinė daina "Sunday morning", nes ji užsitęsė ko gero ilgiausiai iš visų, nes buvo pristatyti visi grupės nariai ir net surengtas šioks toks spektakliukas!




Yey! The band! Kaip viena didelė šeima! Tai jautėsi viso koncerto metu. dar dviejuose to koncerto dainose ("Spiderwebs" ir "Obladi Oblada") atmosfera buvo dar labiau šeimyniškesnė. Beje, per paskutinę dainą, per The Beatles cover'į, jie ant scenos pasikvietė visus savo draugus, gimines, tai paskutinės jų minutės scenoje buvo linksmas nesusipratimas :D



Tai tiek šiam kartui, dėkui, kad kartu keliavot į "Tragic kingdom"!




About this blog

Čia yra vieta, kur tokia persona, Indrė, dalinasi savo mėgstama/nauja muzika, recenzijomis, muzikinėmis mintimis ir pamąstymais. Įdomaus skaitymo!