Primal Fear

Pirmykštė baimė. Ketvirtas Nortono filmas, su kuriuo tęsiu savo maratoną. Man, kaip visiškai šviežiai ir dar labai labai susižavėjusiai Nortono fanei, šis filmas yra svarbus dėl dviejų dalykų. Pirma, tai pats pats pirmas, debiutinis Edwardo vaidmuo. Antra, už šį vaidmenį, Nortonas buvo nominuotas Oskarui.



18-likmetis bažnyčio padėjėjas/berniukas Aaronas (Edward Norton) randamas kruvinais delnais ir drabužiais. Kraujas ką tik 78 dūriais nužudyto vyskupo, pas kurį ir glaudėsi Aaronas. Visa šalis nori, kad Aaronui, dabar jau pagrindiniam įtariamajui, būtų įvykdyta mirties bausmė. Čia pasirodo advokatas Veilas (Richard Gere), kuris tiki Aarono nekaltumu ir yra pasiruošęs jį išteisinti. Aaronas teigia, kad kambaryje su juo ir vyskupu buvo trečias asmuo, tačiau jis jo neįsidėjo, nes kaip tik tą akimirką, kaip jis pats sako, "prarado laiką". Atsijungė. Nualpo. Būtent dėl šios priežasties jam nusamdo psichologę, kuri netrunka išsiaiškinti, kad Aaronas serga asmenybės susidvejinimu. Kai šiam būna sunku, jis išsikviečia Rojų, visišką Aarono priešingybę, kuri ir nužudo vyskupą. Pasinaudojęs tuo, advokatas Veilas išteisina Aaroną, įrodęs, kad jis yra nepakaltinamas, tačiau istorija čia nesibaigia..

Paskutinės 5 filmo minutės buvo Nortono talento išbandymas ir triumfas, su kuriuo jis susitvarkė idealiai. Nes aš to nenumačiau. Būtent už tas 5 minutes jis TURĖJO gautį Oskarą. Jei tai būtų priklausę nuo manęs, nebūčiau sudvejojusi. Žemai lenkiuosi. BRAVO.