Battle Born turas Rygoje!

Taigi, trečiadienį buvau Rygoje ir pamačiau savo didžiasias meiles, The Killers. Oooh, net trūksta žodių, bet aš nors trumpai ;D

Pirmiausia, kadangi nepirkom fan zone bilietų, į vietą nusigavom beveik lygiai lygiai penktą popiet, kadangi ant bilieto buvo parašyta, kad tada atidarys duris. Žmonių tada buvo dar visai nedaug, net pamanėm, kad ne ten stovim. bet vėliau, po truputį, po truputį jų ėmė ohoho kiek rinktis. Tai gerai, kad atėjom vienos iš pirmųjų ir, kaip sakant, užsiėmėm geras vietas. Betstovint ir belaukiant kol atidarys duris, žiūrim jau ir šešios, ir septynios, ir man net pasidarė bloga nuo to karščio ir žmonių gausos, vos nenualpau, bet šiek tiek pavaikščiojau ir atsigavau. Duris atidarė pusę aštuonių, o kol patikrino mūsų bilietus ir užsegė apyrankes, jau buvo po aštuonių penkiolika. Ir mes stovėjom vienos iš pirmų!!! 

Kaip sakiau, vietas gavom geras, buvom iš kart už fanų zonos, per patį vidurį, puikiausiai matėm legendinį The Killers žaibą! Deja, dar teko laukti iki dešimtos, kol iš vis kas pradėjo groti. Visą šou turėjo apšildyti legendinė Mančesterio grupė "James", bet ji taip ir nepasirodė. Vėliau skaičiau, kad ale jai tai nepatiko oro sąlygos (saulės nebuvo, bet buvo laaaabai karšta, nelijo, nebuvo jokio vėjo ar šiaip ko. Tai koks gi tada geras oras??) ar tai pati scena. Šiaip scena, mano manymu buvo gera. Outdoors stadionas, su ekranais, apšvietimais, nuožulniai einanti į pakalnę, suoliukai ir vietos atsisėsti toliau, o ir pati scena vidurį parko, aplink medžiai, jokio pašalinio miesto triukšmo. So, idk :// 

Žodžiu, dešimtą valandą ant scenos išbėgo Ronnie, Brandon, Dave ir Mark, ir norėdami lyg ir atsiprašyti už ILGĄ laukimą, pradėjo nuo "Mr. Brightside". Patikėkit, tada jau neberūpėjo kiek laiko buvo praleista ant kojų. Čia visas grotų dainų sąrašas -- 

Kas labiausiai glostė širdį buvo tai, kad Brandonas visą laiką šypsojosi. Nenuleidau nuo jo akių, ir, patikėkit, visą laiką jo veidą puošė šypsena! Labai maloniai bendravo su publika, vis prašydavo jos dainuot kartu (kas buvo nebūtina, visi ir taip atkartodavo kiekvieną dainos žodelį), klausė ar visi turim savo dancing shoes on (which we did!), kiti grupės nariai improvizavo su savo instrumentais (Ooh, Ronnie solo partija su būgnais).  Taip pat Brandonas kalbėjo latviškai (vienoj vietoj girdėjom net lietuvišką 'ačiū'), taip pat pasakojo apie savo gimtą Las Vegas, ir jo moto - "What happens in Vegas, stays in Vegas. But if so, there would not be us, The Killers!" :D 

(delfi.lv nuotraukos)

Visą laiką prašokinėjau, pradainavau, o per "All these things that I've done" vos neapsiverkiau. Kitą dieną buvau ir laimingai pavargusi ir liūdna, nes žiauriai norėjosi atgal. 

Žinot tą jausmą, kai tavo mėgstamiausia grupė pasaulyje, groja tavo mėgstamiausią dainą pasaulyje, ir tu tiesiog gaudai orą, net žinai, kad tai yra tikra. Vyksta, čia ir dabar! 

Myliu juos be galo be krašto, ir žinokit tikrai, čia yra tooookio lygio grupė projanti gyvai, kad būtų nusikaltimas praleisti tooookį šou. Aš tikiuosi, kad jie kada užsuks ir į Lietuvą, nes juos pamatyti tikrai verta! 

Ir nors mes kelyje praleidom ~10val ir dar 5val laukėme, aš nė sekundės negalvočiau, ar važiuoti dar. 

Battle Born

Vos laikausi neįsijungusi caps lock mygtuko, nes tiesiog norisi rėkte rėkti.
ŠIĄ VASARĄ PAMATYSIU THE KILLERS.

Kas mane pažįsta, žino, kad juos dievinu. Dieve mano, niekada nebūčiau patikėjusi, kad jie bus taip arti. Širdis skaudėtų, praleisti tokį šansą. Tokią grupę.

Dar prie Mikos koncertą, juokavom su klasioku, kad na jei kada The Killers atvažiuotų, tai jau ten tikrai būsim. Aišku, tada buvo juokai, nes dieve mano, kas gi čia važiuos. Visgi, taip, Lietuvą jie pralenks, bet Riga čia pat! Tai va, bilietai rankose, lūkeščiai iki dangaus, ir bemiegės naktys.

IKI GIGO LIKO 95 DIENOS.

Dabar klausau visas dainas iš eilės, ir verkiu, nes jų muzika tokia gera, žodžiai taip puikiai dera tarpusavyje ir aš taip juos myliu.. (ღ˘⌣˘ღ)

Jų naujas albumas, kurio dar deja neturiu (Bet greit!!!) šiek tiek skiriasi nuo senųjų, nes yra brandesnis. Kaip geras vynas, ilgai lauktas, brandintas ir prisotintas laiko. Battle Born, like a dark horse running in the fantasy. Ar galit patikėti?? 

Tonight, not again..

Taaaaip. Jason Mraz. DVD (Taip, čia jau skaitos nebe paprastas koncertas, nes į koncertą yra 'įkišta' ir dokumentikos)

O viskas prasiseda vaizdeliu, kai Mrazo vadybininkas eina jo žadinti. Duris pradaro susivėlęs, apsimiegojęs Mrazas. Galiausiai girdime žodžius "Jei jūs nežinot, kaip šis DVD pakliuvo į jūsų rankas, jei neskaitėt antraštės, jei klausiate savęs, kas šis išvaizdus jaunuolis.. Tai būčiau aš, Jason Mraz." Matome vaizdelius iš jo radijo interviu, vaizdus iš susitikimų su gerbėjais, autografų dalybų, šiaip asmeninius vaizdus..

.. kol galiausiai mus pasiekia ir pirmoji daina tituliniu pavadinimu "Tonight, not again". Įžanga trunka gana ilgai, minia ima siautėti iš jaudulio ir nekantrumo ir staiga pasigirsta Mrazo gitaros garsai. Visi ima klykti, o jis nepaprastai puikiu gyvu vokalu ima dainuot. Po dainos įsiterpia dokumetika, jo nuomonė, vėl interviu vaizdai, pokalbiai telefonu, fotosesijos.. Ir vėl grįžtama prie koncerto. "Not so usual".

Tada vėl dokumentikos intarpas, šį kartą apie Jason'o gimtinę, rodomi jo grupės narių komentarai, vaizdai iš vienos parduotivės, kur jis nusipirko didelį žiebtuvėlį.. Tada "No doubling back" .. Vėl fotosesijos, grupės ir jo pačio komentarai, radijo pasirodymai, žodžiu vėl įsikišo dokumentika. (Žemiau fotosesijos nuotrauka, nepagalvokit, kad Jasonas žada lysti po traukiniu!)

Per dokumetika buvo kalbama apie "You and i both", su kuria ir grįžtama į koncertą. Visi pašėlsta, ima dainuot kartu, nes čia pirmasis toks populiarus jo hitas. Ši daina tikrai labai gerai skamba gyvai!

Tada prasideda komentarai apie grupę. Apie Tocą Rivera, kuris buvo pirmasis Mrazo bendražygis, apie kitus savo muzikantus, pasakoja istorijas, kaip jie visi susiėjo ir ėmė kartu dainuot. Jau net keista berašyt, bet.. vėl koncertas. "Absolutely zero".

Vėl fotosesija, monologas apie savo plaukus, kepures, apie tai, kad jo plaukai gali padaryti žalą jūsų televizoriui B) "1000 things" lenda į vidurį, o tada dar vienas dokumetikos intarpas, pasakojantis apie keliones, o tada .. "Common pleasure". Jason'as ima visokias judesiais rodyt (kad ir kai ką labai nepadoraus daryti gitarai), kokia šita daina..

O tada jau fanų pasisakymai, draugų muzikantų pristatymai, apie "curpside prothet", beje, su ja ir grįžtama. Taip pat rodomas žmogus iš salės apsirengęs kaip viščiukas. Vėliau einančioje dokumetikoje šnekama apie Jason'o viščiukus, gaidžius, jis net parodo savo gaidžio tatuiruotę ir papasakoja istoriją, dėl ko išsitatuiravo būtent jį.

"Sleeping to dream". Tada istorija apie "I ♥ sex" ženkliukus. "Unfold". Apie istoriją įvykusią Las Vegase, apie merginą, kuri nešė sėkmę, apie tai kaip ji išteka ir apie dainą parašytą ta proga. "Ritght kind of phrase". Vėl dokumentika, apie jo keistus leidžiamus garsus dainuojant, apie liežuvio pratimus ir kartais iš to gimstančias dainas. "No stoping us".


Vėl radijo interviu, radijo eteryje atliekama daina "The remedy". Ir koncerte "The remedy". Ją Jason pradeda roboto judesiais ir užvedančiu balso tembru. Tada vėėėl fotosesija, monologai..


"After an afternoon". Monologas apie patį šou ir paskutinė šou daina "Too much food". Ant scenos vaikšto mergina ir vaikinas, kurie viską filmuoja savo kameromis..


Tada dar vienas paskutinis vaizdelis: Velniukas Jasonas su savo grupe sėdi vienam kambarį, kol galiausiai jis sumąsto išmesti lauk operatorių, todėl pats paskutinis DVD vaizdas, kaip Jasonas uždaro duris.

Tai tiek. Valanda ir keturiasdešimt minučių nepraėjo šiaip sau :)

Ringmaster!

Prisipažinsiu, geresnio koncerto nesu mačiusi. Ir aš neperdedu! Mika kaip visada nuostabus (ir labai dailus!), fonas, aplinka, šokėjai, specialiai pasirodymui pasamdyti šokėjai.. Viskas ten buvo auksščiausios rūšies! Ir kaip aš dar galėjau turėti tokią, mintį, kad gal neverta pirkt DVD pirma jo nemačius? Čia buvo daugiau nei verta. Efektas pirmą kartą žiūrint yra neišdildomas!

Pasiropdymą pradėjo klounai, mimai ir kiti cirko atrobutai, vėliau, užgrojus "Relax" melodijai pasorodė ir pats ringmaster! (Tiesa, jis DVD dokumentikoje minėjo, kad nenori būti ringmasteriu, o nori būti vyriausiu klounu, tačiau ne juokdariu, o rimtu klounu). Vėliau, metęs brangų, specialiai jam darytą švarką į užkulsius, ėmė linsmintis bedainuodamas "Big girl". Didžiulis picos gabalas ir didžiulė colos skardinė keliavo per žiūrovų rankas. "My Interpretation", "Billy Brown". Mika ir pianinas. Grožis. Per "Billy Brown" į sceną išėjo specialus choras.

"Holy Johnny". Turbūt man labiausiai patikęs ir pasirodymas ir atlikimas (Mikos kelnių užtrauktukas buvo atsegtas per visą dainą, o tai jis pastebėjo tik per kitą dainą). Irrrr! Butbūt juokingiausias dalykas per visą koncertą: dainos pabaiga, Mika ant kelių, meldžiasi ir staiga Sam (Back vokalistė) kad ims dainuot. Geriau pažiūrėkit mini-filmuką:

Mika ant kelių, meldžiasi Johnny:

Mikos reakcija į Sam dainavimą:

Mikos bandymas ją užtildyti:

Mikos angeliškas veidelis, sakantis "Čia ką tik nieko nebuvo":

"Any other world" praėjo labai gražiai, labai. O dainuodamas "Ring ring" visą laiką juokės (dabar žinau kodėl :D ) Jis per visą dainą bandė bešokinėdamas ir bestrypčiodamas užsisekti kelnes! :D "Stuck in the middle". Vidurį dainos pasirodė mažasis astronautas (Jį atnešė vienas klounas ir pastatė jį ant Mikos pianino) Pagal planą visi turėjo nekreipti į jį dėmesio, o jis turėjo šokti.

Vėliau ėjo "Rain". Prieš pradėdas dainuot, dar kartą nužvelgė publiką ir, kaip mažas vaikas, džiaugdamasis čiupo už galvos. Per "Just can't get enough" daugiau reiškėsi Saranayde ir Sam, bet Mika vistiek išliko pagridninis asmuo ten. Tiesa, dainos pabaigoje Sara išskrido į orą! Haha!

Vėliau vyko grupės pristatymas ir prasidėjo "Happy Ending". Į sceną buvo įnešta daug balionų, kurie vėliau paliko į orą. Tačiau šokėjai, nešę juos, paleidę balionus išsiėmė skėčius ir, vos tik juos praskleidė, iš jų pabiro baltas konfeti. Tai davė pradžią "Love today" dainai. Scenoje pasirodė Grey Skelly, kurią Mika apsikabino ir ėmė dainuot. Per vietą, kur turėjo mušti būgnų lazdelėmis į šiukšlių dėžę, įvyko šiokia tokia kova tarp Mikos ir Charisse. Žinoma, taip linksmai! :D Vėliau 'paržingsniavo' 100 metrų drakonas, kuris atrodė tikrai įspūdingai. Vėliau "Grace Kelly", kuri visada skamba gyvai ir užvedančiai!

Poto linksmoji "Lollipop" dalis. Šešėlių teatras, vaidinimas, kurio veikėjus išbaido triušis, kurį Mika vėliau nušauna ;o Ant scenos ima birti daug daug daug daaaaaaug konfeti, šmirinėja daug daug žmonių (Bir girls, Lollipop girls. klounai, muzikantai...). Vėliau buvo įneštas baltas pianinas (Pirma buvo juodas) ir Mika atliko "Grace Kelly" prancūzų kalba. O dar vėliau dar kartą buvo sudainuotas "Relax". Šį kartą nemažai žodžio buvo suteikta publikai, kuri puikiai traukė kartu. Gražu! Tikrai gražu!

Tai tiek. Baisiai nenoriu rašyt "Buvo nuostabus! Pasakiška!" ir t.t, nes tai būtų per prasti išsireikškimai apibūdinant tooookį koncertą. Beje, ar jau minėjau, kad man jis laaabai laaabai laaabai patiko? :D

P.S - Nuotraukos yra didelės B)

Harajuku Lovers!

Tiesą sakant, pirma planavau rašyti apie No Doubt'us, ber persigalvojau. Visgi paporinsiu apie Gwen Stefani 2006 koncertą, pavadinimu "Harajuku girls". Kas nežino jos, niekada nesidomėjo, paklaus, kas per Harajuku? Taip? Harajuku yra mados rūšis, gimusi Japonijoje. Būtent jos įkvėpė ją pirmąjai drabužių kolekcijai ir pirmąjam albumui. Taip pat, Gwen kūryboje dažnai galima sutikti šias keturias raides - L.A.M.B. Puikiai išmanantis anglų kalbą pagalvos "Ką ėriukas turi bendro su Gwen?" Ha, tiesą sakant nieko. L.A.M.B yra trumpinys labiausiai ją įkvėpiančių ir svarbiausių dalykų. L - love, A - angel, M- music, B - baby. Sumanu, ar ne? :D

Taigi. Koncertas. Apskitai tariant jis man patiko, nors maniau, kad tik sugaišiu laiką. Nors nepalyginsi jos ir No Doubt, visgi bendras vaizdas buvo neblogas.

Pirmoji daina "Harajuku girls" buvo aiškiai pasirinkta pirma dėl koncerto pavadinimo, bet, jei tai būtų mano koncertas, aš jos tikrai nedėčiau pirmos. Tai tikrai ne atidaromoji daina. O va antroji "What you waiting for?" 100 kartų geriau geriau būtų suvaidinusi įvedamosios dainos vaidmenį.

Vėliau ėjo "Real thing" (Kostiumus ji keitė beveik per kiekvieną dainą, kai kur tik dalinai, pasilikdama tą pačią palaidinę tačiau keisdama kostiumo apatinę dalį.), "Crash" (Jos kostiumas per šią dainą šiek tiek priminė zebriuko dryžiaus ir forso hibridą.) Vėliau "Luxurious", viena iš tų tikrai nuoširdžių jos dainų (Man patinka šita padaryta nuotrauka iš tos dainos ir beto čia šiek tiek matos zebriškos aprangos!)

Vėliau zebriškus dalykėlius keitė piratiškos atributikos, kadangi skambėjo "Rich girl". Čia mano mėgstamiausias ir originaliausias jos kostiumas per visą koncertą! Žiūrėjau ir grožėjausi, kaip iš paprasto šalikėlio padarytas diržas kelias piratiškas asocijasijas!

"Danger zone" ir "Long way to go", kurios sekė po piartų, ko gero nuskambėjo geriausiai iš visų tą kartą dainuotų dainų. Taip .. gyvai, veržliai ir lyriškai. O vėliau teisiog galėjai mėgautis puikiu skektakliuku per "Wind it up". Gwen savo šokėjas (Love, Angel, Music, Baby) pavertė prisukamomis lėlėmis. Jos net turėjo mažus rakčiukus nugaroje, su kurias jos ir buvp prisuktos! Gražu buvo žiūrėt, kaip jos vėliau lėliškais judesias strypčiojo scenoje!

Mmm.. vėliau Gwen tęsė su daina "Cool". Šį kartą, su savo blizgančia balta suknelė ir savo baltais plaukais, ji priminė Merlin Monro arba Madoną. Poto ėjo "Serious", "Bubble pop electric" ir galiausiai finalinė daina "Hollaback girl"! Didžioji cirko prižiūrėtoja Gwen ant scenos pasikvietė begalę žmonių iš publikos ir pasilinksmino iš širdies, klykdama, kad "The shit is bananas!"

Galiu pasigirt, kad pati turiu šį jos albumą ir turiu pasakyt, kad, nors pati Gwen minėjo, jog jis buvo tik ekperimentinis, tačiau LA.M.B yra daug geresnis ir nuoširdesnis už "Sweet escape". Matyt, kartais kai darai ką nors, tik šiaip, for fun, rezultatas gaunasi kur kas geresnis už tą, dėl kurio stengeis ir liejai prakaitą. Na, galiu pasakyt, kad Gwen tikrai moka padaryti šou, bendraut su publika, įjungk juos į bendrą visumą ir padaryt koncerto dalimi!

Welcome to the Tragic Kingdom!

Jei esat pasišventę muzikai, tikri muzikomanai ir domitės įvairiomis grupėmis, tikriausiai žinote, kad 1995 metais, grupė iš Kalifornijos, pasivadinusi No Doubt, išleido albumą "Tragic Kingdom" (Na, net jei ir nežinojot, tai jau žinot) Tai ne pirmas ir nepaskutinis jų albumas, tačiau aš jį išskyriau, nes jis mano mėgiamiausias (Kol kas!) Apskirai, No Doubt yra ta vienintelė grupė, su kuria užaugau, kurios klausiau (Net ir nesuprasdama, ką jie dainuoja!) kai buvau maža. Jų dainos įaugo į kraują, į esybę, atrodo, kad jos dalis gyvenimo. Nedaug atlikėjų galėčiau pavadint tokias artimais sielai..Prieš porą dienų 'susiveikiau' visą No Doubt diskofragiją (Visus studijinius albumus) ir nusprendžiau parsisiųst jų primojo DVD koncertą "No Doubt line in Tragic kingdom" :

Koncertas 1997 metų, tai vadinasi, oficialiai jam 12 metų, bet čia kaip vynas - kuo senesnis, tuo geresnis. Bendra koncerto (įrašo) trukmė - 1:31:55, tačiau laikas toli gražu neprailgo. Net nepastebėjau, kaip atėjo jo pabaiga. Grupė dainavo, grojo gyvai, labai 'užvedančiai', todėl publika tikrai nenuobodžiavo. Gwen Stefani (pagrindinė vokalistė) puikiai bendravo su publika, tęsė dainas, norėdama, kad publika įsijungtų, dainuotų kartu (taip pat įtariu, kad tie ilgesni dainų kartojimai, buvo daromi grupės narių kvapui atgauti, kadangi dauguma dainų buvo skirtos trypimui, galvos kratymui, na, žodžiu nesėdėjimui ir gėrėjimuisi) Per pirmą dainą tituliniu pavadinimu "Tragic Kingdom", Gwen, man asmeniškai, šiek tiek priminė Kruelą de Vil iš "101 dalmatino". Gal tokį įvaizdį sudarė jos peroksidiniai geltoni plaukai ir juodi kailinukai.

Man patiko tai, kad ne kaip kitos atlikėjos (Beyonce, Britney, Kylie) ji nebėgo persiregti padainavusi vos kelias dainas. Atrodė, kad jiems nelabai terūpi pats šou, svarbu geras laikas! Tai buvo akivaizdu, bent jau iš Gwen ir publikos pusės. O taip, ir kiti grupės nariai linksminosi! (Tom ir Tony)

Vėliau sekė "Excuse me Mr.", "Different people" (Visi buvę tenai ėmė šokinėt per šią dainą. Puikus vaizdelis, kai šitieeeek žmonių sutartinai šokinėja aukštyn ir žemyn!), "Happy Now?", "Djs" (Šitos dainos nėra albume. O gaila :-( ) "Just a girl" (Privertė visus salėje esančius vyrus šaukti 'Cuz I'm just a girl' Neįkainojama!)

Sekanti daina buvo ramesnė (Jie visai nusikalė šokinėdami ir klykdami, kad yra 'just a girl'), "The climb", "Total hate 95" (iš ansktesnio albumo, beje, čia savo nepakartojamus šokio sugebėjimus pademostravo du back vokalai/klavišinia+trombonas+šokėjai - kokie neutralai!)

"Hey you", "You can do it", "Don't speak" (Dainavo visa salė, Gwen, vokalo atžvilgiu, galėjo atsipūst!) Vėliau ėjo beveik finalinė daina "Sunday morning", nes ji užsitęsė ko gero ilgiausiai iš visų, nes buvo pristatyti visi grupės nariai ir net surengtas šioks toks spektakliukas!

Yey! The band! Kaip viena didelė šeima! Tai jautėsi viso koncerto metu. dar dviejuose to koncerto dainose ("Spiderwebs" ir "Obladi Oblada") atmosfera buvo dar labiau šeimyniškesnė. Beje, per paskutinę dainą, per The Beatles cover'į, jie ant scenos pasikvietė visus savo draugus, gimines, tai paskutinės jų minutės scenoje buvo linksmas nesusipratimas :D

Tai tiek šiam kartui, dėkui, kad kartu keliavot į "Tragic kingdom"!