Music gets the best of me!

Ši daina puikiai apibūdina mane. Taip subtiliai ir tiksliai išsako visus jausmus muzikai. Joje daugmaž viskas ir išsakyta. Tikrai žinau, kad visi yra ją girdėję, gal šiek tiek primiršę, bet tikrai visi žino. Aš visada mylėjau šitą dainą. Ji man visada primina tai, kas svarbiausia muzikoje - meilė jai. Ritmas, žodžiai, ta subtili harmonija, tas nedidelis meno kūrinys, vienintelis ir nepakartojamas. Neužtenka suprasti muziką, ją reikia jausti, ja gyventi, ją mylėti..
Apie patį klipą.. Viską pasako tai, kur jis buvo filmuotas. Nuostabus Itališko miestelio peizažas. O ir pati Sophie tokia graži raudonplaukė. Ji visada buvo man labai graži, bet čia taip gražiai graži. Klipui nieko nei pridėsi, nei atimsi. Tobulas. Kaip ir Muzika. Ji visada bus geriausias dalykas, kurį gali uždaryti savyje, savam prote ir širdyje..

Wall-E

Žemė. 7000-antieji. Visoje planetoje karaliauja šiukšlės. Jokios gyvybės, tik Volis, robotukas, kurio užduotis mažinti šiuklės. Robotukas turi mažą savo pasaulėlį, savo namuką, kuriame kaupia visas, jo nuomone, įdomias šiukšles, kurias randa dirbdamas. Per porą šimtų darbo metų, Volis iš šiukšlių pasistatė savo Niujorką...
Vieną tokią dieną, Volio mažajį pasaulėlį sudrebina netikėtumas. Į žemę susileidžia erdvėlaivis, palikdamas mažą robotuką. Volis iš kart susidomi naujovėmis ir susipažindamas su nauju gyventoju, sužino, jok tai robotukė vardu Yva atsiųsta ieškoti gyvybės žemėje. Volis tuoj nusiveda ją į savo namuką ir parodo įdomius žemiškus dalykus. Kai niekas mažajai ateivei neįtinka, Volis parodo jai naujausią savo radinį - mažą augaliuką, kurį rado anądien. Yva to ir laukė. Greit uždariusi augaliuką savyje ji tarsi pasineria į komą, išsijungia. Volis jau džiaugėsi, kad pagaliau rado draugę, o dabar iš jos jokios naudos. Po poros dienų, iš kosmoso grįžta erdvėlaivis ir pasiima Yva su savimi. Volis nepaleidžia naujos draugės ir iškeliauja su ja į kosmoso platybes. Po ilgos kelionės Volis pamato, kad atsidūrė didžiuliame erdvėlaivyje, kur karaliauja mašinos. Yvą tuoj kažkur išveža, o pats robotukas, sekdamas paskui pamato, jog.. čia yra žmonių! Tiesa, per tūkstančius metų jie išsigimė - jie nebemoka vaikščioti, jų kaulų struktūra pakito, jie nebemoka kramtyti, yra tik stori, nejudantys, maistą siurbiantys organizmai... Viso laivo kapitonas, taip pat žmogus, pamatęs, kad vienas robotas visgi pagaliau iš paieškos žemėje grįžo su ekosistemos pavyzdžiu, nudžiunga - Žmonės grįš namo! Tačiau mašinos nepatenkintos. Jos visaip stengiasi, kad augaliukas neįjungtų erdvėlaivio mechanizmo automatiškai turinčinio visus žmonės parsiųsti namo.



Aš jau seniau buvau parsisiuntus šitą, bet tik vakar prisiverčiau pažiūrėt. Pirma pažiūrėdavau pradžią ir išjungdavau. Die, tik pagalvokit, jei iš ties, po poros tūkstančių metų žemę ištiks būtent toks likimas. Galėsim iš šiukšlių statytis naturalaus dydžio miestus.. Man nepatiko tas vienišumo jausmas, jaučiamas per visą filmą. Tūkstančius metų, vienas pats.. Net baisu įsivaizduoti. O kai pamačiau, kokį likimą autoriai parinko žmonių rasei.. Laivo kapitonas, tik pamatęs augaliuką tesugalvojo pasidomėti, kaip žmonės gyveno žemėje. Kaip jis stebėjosi, kai jam kompiuteris parodė, kad žemėje žmonės kažkada mokėjo šokti.. Baisu. Po tokių filmų neišvengiu pamąstymų, o kas būtų, jei būtų..

No Doubt grįžta..!

Šią vasarą, po ilgos pertraukos, No Doubt vėl ims koncertuoti! Tai reiškia, kad greitu laiku turėtų pasirodyti ir naujas albumas! Woohoo! Tam jau būtų pats laikas! Smagu matyti juos visus optimitiškai ir džiugiai nusiteikusius!
*Naujo albumo!! Naujo albumo!!*

Gražiausi plaukai!

Kaip bebūtų keista, šiandien mintyse ėmiau rikiuoti savo gražiausių moteriškų šukuosenų top. Žinoma daug labai nieko ir neprigalvojau, bet pirmoji mintis, atėjusi į galvą buvo - Joss Stone! Die, kai pirmą kartą pamačiau net išsižiojau. Čia tai grožis! Violetinės garbanos su rožinėmis sruogelėmis! Čia ne koks seniai nusibodęs ir nuvalkiotas prototipas - ruda+gelsvos sruogelės arba varno juodumo plaukai, kurie atrodo taip dirbtinai, kad jau per gerklę lenda!

Toks plaukų dažymo sprendimas Joss puikiai tinka, tik gaila, nes kiek mačiau naujo albumo promo nuotraukas - ji vėl blondinė.. Ech, pasiilgsiu tos grožybės jai ant galvos!


Pagalvojusi 'giliau' prisiminiau Sierrą Swan ir jos raudonus plaukus! Man visada labai patiko raudoni plaukai (Beveik visos mano The Sims merginos buvo raudonplaukės ♥), bet jos tikrai labai gražūs! Taipogi gaila, kad ji tokiais ir nepasiliko (Jums, blondinėms, ir taip maža, ką?!) Kokia ji nuostabiai graži raudonplaukė "Copper Red" klipe! Grožis!


Mėgstamiausia mano afro plaukų turėtoja Imani Coppola arba kitaip žinoma kaip Little Jackie. Ar aš sakiau, kokios man gražios afro šukuosenos? Kaip man patiktų bent dieną pabūt tooookiaaaais plaukais! ♥ Purios, smulkios grabanėlės vilnijančios palei veidą.. Arhhhrhr.. ♥


Ir, berašant čia, pagalvojau apie dar vieną personą. Ko tik nepadarysi dėl grožio. Man išties gražu, bet, ko gero, labai vargina. Visgi ne juokas išbūti su tokiu turbanu ant galvos! Gražu, originalu ir iškirtina! Amy Winehouse.



Ka.. Mika!

Bond.. James Bond!


Iš kelio, James'ai, užleisk vietą kietesniems ir gražesniems! Žinoma, jis ir negali lygintis, kuriam varlytė atrodo gražiau po kaklu, manau atsakymą visi žino B)

Ech, tik norėjau garsiai pasidžiaukti, kaip nepakartojamai nuostabiai jis atrodo kostiumuotas! ♥






O. Koršunovo "Hamletas"

"...Tai bene ilgiausiai brandintas režisieriaus darbas: repetuota visus metus ir, kaip teigia teatro kritikai, eita link jo ištisus dešimt metų nuo pat pirmųjų režisūrinių žingsnių. „Hamletu“ Koršunovas lyg įprasmina, apvainikuoja savo kūrybinę ir gyvenimišką patirtį, užduoda sau klausimą – „kas aš esu dabar“? Noras statyti „Hamletą“ yra vienas sąmoningiausių režisieriaus pasirinkimų. Teko girdėti ir apie pradinį režisieriaus sumanymą šiame spektaklyje pagrindinį vaidmenį atlikti pačiam. Vėliau šios idėjos režisierius atsisakė ir pakvietė Hamleto vaidmenį atlikti Klaipėdos teato aktorių Darių Meškauską. Kaip spėjama, ne jauno aktoriaus pasirinkimu šiam vaidmeniui, O.K. norėjo pavaizduoti Hamletą kaip brandžią asmenybę, nesirenkančią iš dviejų kraštutinumų „būti ar nebūti“, o - ieškantį trečiojo, būtent, savojo, o ne primesto, likimo kelio. Jis sprendžia esminę lygtį, kaip užbaigti keršto epochą, į kurios užburtą ratą buvo patekęs ir jo tėvas..."

Spektaklis stebino nuo pat pirmos akimirkos. Vos tik įėjus į salę, susiradus savo biliete pažymėtą vietą, pasižiūri į sceną. Matai devynis grimerinius veidrodžius su lempučiu eilute viršuje. Vieninteles viso spektaklio dekoracijas. Kai prigesta šviesos, į sceną ateina aktoriai, atsisėda prie veidrodžių ir gan ilgą laiko tarpą žiūri į savo atvaizdus juose. Vienas po kito užsidega lempas virš atspindžių. Pasigirsta mistinis lempų burzgimas. Salėje daugiau nė garso tik tas keistas uždegtų lempų burzgimas.. Įtempęs klausą išgirsti aktorius tyliai kartojančius "Kas tu esi?", vėliau klausimas garsėja, kol galiausiai aktoriai jau piktai ima rėkti savo atspindžiams, vis klausdami, kas tokie yra. Galiausiai apimti pykčio sviedžia kėdes į scenos vidurį ir jau įpykę kumščiais trenkia į veidrodžius. Užgesta šviesos, nutyla garsai. Spektaklis prasideda..

Visas reginys truko keturias valandas, bet laikas neprailgo. Net norėjos, kad jis vis tęstusi ir tęstusi. Reginys neapsakomas. Tas paprastumas (Aktorių apranga buvo paprasčiausi drabužiai, o ne kokie sceniniai prabangūs kostiumai.. vienintelės iškalbingos veidrodžių dekoracijos..) ir kartu toks paslaptingumas (Viso spektaklio metu viešpatavo prieblanda, kartais iš vis visiška tamsa..), keisti ir vos ne mistiniai garsai fone ir tas šaltis. O taip. Kai scenoje įvykdavo kokia svarbesnė scena, kokia kulminacinė akimirka, galėjai justi šalto vėjo gūsį į veidą. Tai matyt buvo padaryta saminingai, kad ir žiūrovai pajusto dvejonių blaškomą Hamleto kančią, jo abejonių blaškomą asmeninį konfliktą. Kas neskaitė knygos daug prarado. Tikrai nesigailiu, kad gilinausi į tuos filosofinius Hamleto monologus beskaitydama poemą. Buvo įdomu stebėti kaip režisierius pagyvino dramą įveldamas joje šiek tiek ne 16-to amžiaus elementų: pavyzdžiui Polonijus, Ofelijos tėvas, skambino mobiliuoju telefonu, aktoriai scenoje rūkė cigaretes, o Gildensternas ir Marcelas, ištikimieji Karaliaus tarnai, buvo pavaizduoti kaip du gėjai. Dar įdomi detalė - Klaudijų ir Hamleto tėvo šmėklą, Klaudijaus brolį, vaidino tas pats aktorius, tik kaip jis buvo šmėkla, jis buvo nuogas iki pusės, o kai jau tėvas - užsimesdavo marškinius. Nuotraukoje viršuje, matote Hamleto ir motinos dialogą. Jo metu pasirodo Hamleto tėvo šmėkla, klausdama ko Hamletas delsia, ko nekeršija už jo mirtį... Ofelijos mirtis buvo labai hiperbolizuota. Iš jos vaizdavimo būdo, nė nebūtum supratęs, ji jau mirė ar šiaip prisėdo prie veidrodžio, užgesindama savo lemputes viršuje... Dramatiška Laerto, Ofelijos brolio, ir Hamleto kova, kovoje kritęs Laertas ir Hamleto savižudybė...

Visa salė atsistojusi plojo bene dešimt minučių. Buvo už ką. Neveltui tiek mokėjau už tokį 'malonumą'. Gražu. Ką čia gražu.. Buvo daugiau nei gražu..

Chowder!

Turiu draugę, kuriai begalo patinka šis personažas, todėl prisiklausiau apie jį iki valiai. Karts nuo karto, šnekant ji vis įterpdavo "Kaip sakė Čiauderis..", ".. o pavyzdžiui Čiauderis..". Bet po galais.. Kas tas Čiauderis?

Tai "Kempiniuko Plačiakelnio" kūrėjų animacinis filmukas apie berniuką (O jei tiksliau triušio/katino/lokio hibridas) Čiauderį (ang. Chowder - tiršta sriuba iš žuvų/moliuskų ), kuris yra didžiojo virėjo Mung'o Daal'o mokinys. Labai naivus ir.. labai alkanas. Mung'as turi didelę virtuvę Marcipano mieste, priiminėja užsakymus ir daro įvariausius patiekalus su įvariausiais ir keisčiausias ingridentais. Mung'as turi dar vieną padėjėją - Šnitselį, pilką akmeninį monstrą, kurio žodyną sudaro tik žodis "Radda". Taip pat visur šmėžuoja Mung'o žmona Truffles - mažoji grybų fėja, labai valdinga ir, kaip sakė Čiauderis, baisi moterėlė. Dažnokai sutinkama ir mažoji rožinė triušytė Panini, kuri iki ausų yra įsimylėjusi Čiauderį ir tikina, kad jis yra jos vaikinas. Žodžiu kompanijai netrūksta nuotykiu ir įmantrių receptų!!



Draugė man atnešė pažiūrėt pirmą sezoną ir kuo toliau, tuo man labiau patinka :D Iš pradžių buvo sunku susigaudyt, bet dabar jau nebesunku. Kam patiko Kempiniukas, tam turėtų patikti ir Čiauderis xD

Laumės vaikas

1928 metų kovo 10 diena. Los Andželas. Jauna ir atsidavusi motina staiga skubiai iškviečiama į darbą, nors tą dieną ji su sūnumi turėjo eiti žiūrėti filmo. Ji pažadėjo grįžti iki tamsos.. Po darbo ji nebespėjo į paskutinį tramvajų, todėl grįžo pėstute. Deja, grįžusi ji neberado savo Volterio.. Po 5 mėnesius trukusios paieškos, policija praneša jai džiugią naujieną - jos sūnus grįžta namo. Moteris apsipila džiaugsmo ašaromis, tačiau, kai nuvyksta jo pasitikti, ji pamato, kad tai ne jos vaikas, nors šis ir tvirtina kitaip. Policija kaip susitarusi kala jai į galvą, kad per 5 mėnesius vaikas pasikeitė, tačiau grįžusi namo ji pamato, kad vaikas žymiai žemesnis. To policijai neužteko. Tačiau vėliau tai patvirtino ir vaiko gydytojas, bei mokytoja. Kai moteris pagalbos ėmė kreiptis į spaudą, norėdama, kad policija atnaujintu paieškas, policija pasirenko lengviausią kelią - uždaro moterį į psichiatrijos kliniką. Tačiau kaip tik tuo metu, kitas policijos pareigūnas, emigrantų 'siuntėjas atgal', vieno reido metu pagauna berniuką, kuris nebegali tylėti.. Jo pasakyta žiauri tiesa sukrečia visuomenę.. Moteris sveika išeina iš psichiatrijos klinikos, tačiau taip ir nesulaukia savo sūnaus.. Kristina Kolins vis dar jo ieško, ji vis dar tikisi..

Image and video hosting by TinyPic

Yra keletas epitetų apibūdinti šį filmą - sukrečiantis, jaudinantis, pribloškiantis. Bet tikrai geras. Gal kiek per daug realus, bet tokia realybė. Pats filmas gana ilgas, beveik pustrečios valandos, tačiau neprailgsta, nors, pabaiga buvo labai išplėsta, bet kadangi ji tokia svarbi, tai suprantama. Sunku būtų įsivaizduoti šitą filmą be tokios pabaigos. Aš įpratus Jolie matyti blogiukės vaidmenį, todėl buvo labai įdomu stebėti, kaip čia ji tampa trapia ir palaužiama asmenybe, savaip ieškančia teisybės.

Mano kambarys

Galvojau ir vienaip ir antraip.. Hmm.. Norėjau įdėt ką nors asmeniško, bet ne per labai.. Hmm.. Nuotraukos jau visiems nuobodus dalykas, tai ėmiau ir pafilmavau. Mano kambarys.



Dėl prieblandos atsiprašau, gal kada reiks dieną pafilmuot :D
Daina - Luca Dirisio "Se provi a volare?"

Little Fish

Pabūsiu nauju muzikos pranašu ir pranešiu apie naują grupę. Tiesą sakant, aš jos irgi nežinojau, kol šiandien labai intelektuoaliai/muzikaliai nepasišnekėjau su viena savo gera drauge. Tiesą sakant ji labai dažnai tampa mano muzikiniu guru, nes jei ne ji, mano ausys nebūtų girdėjusios nuostabaus Sierros Swan balso, arba nepakartojamų MGMT interpretacijų.. Tiesa, besiunčiant man šios grupės dainas, ji pasakė, kad man gali nepatikti, nes čia moteriškas vokalas.. Negi visi aplink mano, kad man patinka vien tik vyriški vokalai? o.O



Ieškojau youtubėj jų dainų, bet deja, dažnai youtube mane nuvilia ir aš ten nieko nerandu, tai jei kam įdomu ir kas domisi, čia jų MySpace, kur galima perklausyti jų dainas http://www.myspace.com/littlefishmusic. Iš kart siūlau įsijungti "Darling dear", nes būtent šita daina mane kažkiek labiau užkabino.. Tai ką, gero klausymo!

We Walk

Sesuo, didžiausia The Ting Tings fanė, kokią tik esu mačiusi, visa susijaudinusi ir skėriodama rankomis ėmė man paskubomis pasakoti, kad jie turi naują klipą. Na ką, man visada įdomu, kas ką naujo išleido, sukūrė, o ir šiaip, aš The Ting Tings laikau viena iš geriausių ir originaliausių šių laikų Britų grupių. Kai pasakė, kad daina "We walk" suraukiau antakius.. Ėėė, daina man patinka, bet pagalvojau, ką jie padarė klipui. Aš pati mintyse mėgstu įvairioms dainoms 'rašyti' klipų scenarijus, tačiau kai imdavau galvoti apie šitą dainą, nekildavo jokių vaizdinių. Bet dabar peržiūrėjus šitą turėjau 'nuleisti rankas'. 10/10. Brilliant!. Man asmeniškai labai patiko, ką jie padarė iš šitos dainos. Kaip žiūri ir grožiesi, kaip iš tokios paprastos ir klipiškai neįdomios dainos padarė vos ne meno kūrynį. Ir aš neperdedu, man gražu.

The Ting Tings - We Walk

Coraline

Jei ne Mika ir jo blog'as, aš ko gero nė nebūčiau apie šitą filmą nieko girdėjus. Arba būčiau, bet vėliau :D Žodžiu, jau visiems seniai aišku, kad Mika turi puikų skonį ir jis taip su užsidegimu laukia, kol galės pamatyti šitą filmą, kad aš nusprendžiau juo taip pat pasidomėt.



Pasirodo, čia istorija apie mergaitę, kuri kartą savo namuose randa stebuklingas dureles už kurių lygiai toks pats butas kaip jos, lygiai tokie pat tėvai, tik jie.. turi juodas sagutes vietoj akių. Tačiau nepaisant šitos keistos detalės, iš pradžių Coralinei jie patinka net labiau, nei tikri tėvai. Kai kita mama pasiūlo Coraline pasilikti jų pasaulyje ir įsisiūti sagutes vietoj akių, ji tuoj pro dureles grįžta namo, net deja neberanda savo tikrųjų tėvų..

Prisipažinsiu, susidomėjau. O kai pamačiau, kad viskas kurta rankomis (Visi veikėjai, jų rūbai, aplinka ir t.t) pasidarė net smalsu - kaip tai įmanoma? Bet kokiu atveju, kino menas visada išliks vienas iš nuostabiausių dalykų.. "Coraline" tikrai įsirašau į laukiamiausius 2009 filmus!

It's not me, It's you! Part 2

Susiveikiau visą. Klausau. Ko ir bijojau - albumas monotoniškas ir vienodas. Na, bent jau toks pirmas įspūdis. Jei kas klausot manęs - daugumai dainų neverta nė laiko gaišt..

Not Fair - 6/10
Nuo pat pirmos sekundės pasirodė gana įdomi, net šiek tiek kelias tokias country asociacijas.. Gal šiek tiek keista, bet pridainis toks tik pusėtinas.. Gal perklausiaus daugiau kartų kas nors ir užkabintų, bet pakolkas tokio 'kabliuko' neišgirdau.

22 - 7/10
Jau geriau, geriau.. Klausosi gan 'skaniai', nėra nieko įkyraus, šiek tiek primena Britney ankstesnę kūrybą, bet tai ne trūkumas, o privalumas. O šiaip gal šiek tiek ir pajutau tą monotoniškumą, kurio baiminausi..

I could say - 6/10
Išgirdus pirmus akordus į galvą atėjo mintis - "Coldplay". Labai panašu į "22". Net labai. Jei kas nesakęs pavadinimų pagrotų tas dvi dainas, ko gero ir sumaišyčiau...

Back to the start - 9/10
Oo, pagaliau kažkas naujo. Šiek tiek elektro, lyrikos, skambaus priedainio ir vualia! Priedainis tikrai gardus kasnelis! Smabesys šiek tiek primena "Stylophonic" kuriamą muziką, bet man tai patinka.

Never gonna Happen - 7/10
Koks rusiškas skambesys! Net keista, bet skamba gana gerai. Priedainis puikus, toks kaip ir for fun sakyčiau. Šiaip gana nuobodoka, bet priedainis bendrą dainos vaizdą kelia pora laiptelių aukščiau. Kažkuo priminė jos ankstesnę daina "Alfie"

Fuck you - 6/10
Šita mane nuoširdžiai prajuokino. Su tokia ironija ir, matos, parašyta tik tam, kad užpildyt vietą albume, nes priedainis grynai "iš lempos" (O jame labai daug prasmingų žodžių.. "Fuck you, fuck you very much" :| )

Chinese - 7/10
Ėėė... vėlgi, manau reikia gilesnio įsiklausymo. Ko gero irgi parašyta tik tam, kad užpildyt vietą albume.. Laaaaaaaaabai jau panaši į kitas..

Him - 6/10
Dar viena tokia pati daina. Net nenoriu kartotis.. Ėė, Lily, man jau nuobodu.. Tikrai, nėra to kažko, kas trauktų..

He wasn't there - 8/10
Kvepia 8-uoju dešimtemčiu. Jau kažkas naujas(!) ir gan įdomus. Klausant prieš akis kyla Marlyn Monro.. kažkodėl :D Bet bendras vaizdas jau geeeras..

Bendras - lygiai 7.
Taaaaip. Aš tikrai nuoširdžiai nusivylusi. Koks laiko gaišimas.. Gal jai reikėjo šiek tiek daugiau prie jo pasėdėt, nes toks jausmas, kad albumas kažkoks neišbaigtas..

It's not me, It's you!

Antarsis Lily Allen albumas skambiu pavadinimu vasario 9 dieną pasiekė muzikos parduotuvių lentynas..

Iš teisų, aš šito albumo viso dar neklausiau, bet ateityje tai žadu padaryti. Vakar dėl įdomumo parsisiunčiau porą dainų paklausymui ir nusprendimui - ar norėsiu klausyti daugiau.. Taigi..

Viršelis - 10/10
Man patinka. Originalu. Kompozicija, spalvos.. Taip Liliška (ang. Lily - lelija). Sakykik ką norit, bet ta 'L' raidė tikrai patraukia dėmesį.

The Fear - 7/10
Pirmasis albumo singlas, tačiau nepaklausiusi visų dainų, negaliu teigti, kad pasirinkimas geras. Porą kartų paklausius galiu pasakyt, kad dainelė iš tų "Oj, aš rich girl, o jūs ne, bet aš pasiskųsiu, kaip man negera tokiai būt, nors ne, man labai patinka būti tokiai, bet aš to garsiai nesakiau, o-ky?". Nėra dainos kulminacijos, priedainis primena krūvą anskčiau girdėtų dainų.. Nieko labai originalaus neišgirdau.

Who'd have known - 9/10
Dainos žodžių prasme likau sužavėta. Daina apie meilę, bet labai gražiai išreikštą meilę, tokią, kai du žmonės supranta, kad vienas kitą myli, abu tai puikiai žino ir žino, kad ir kitas tai žino, bet garsiai pasakyti kažkaip neįšeina. Bet muzikine puse šiek tiek nusivyliau. Nustebčiau, jei dainą padarytu hitu. Man ji labiau tokiam.. na, buitiniai naudojimui, o ne radijiniam.

Everyone's at it - 10/10
Stipri daina. Tikrai stipri. Visom prasmėm. Muzika nemonotoniška, įdomi. Žodžiai taip pat įdomūs. Bendrai yra paliečiama gan daug temų. O priedainis man patinka labiausiai: jis gan ilgas, bet jo kulminacija, žodžiai "everyone's at it", puikiai išryškinti, pakeldami dainos žavesį.. (Tiesa, man pirma pasigirsdavo, kad ji dainuoja "Everyone's perfect". Būtų gerai, net įdomiau, sakyčiau, žinant posakį "Nobody's perfect", būtų lyg ir kontrastas, naujovė ir originalumas). Lily, atrodo žinau, kokią dainą padaryt antru singlu!

Visas albumas nusimato įdomus, gal šiek tiek (kas baisiausia) monotoniškas, bet niekada nesakyk niekada!

X-Men Origins: Wolverine

Turbūt pats laukiamausias mano šių metų filmas. Ir kitas X-men fanas mane puikiai supras. Nėra nieko nuostabiau pamatyti, kaip viskas prasidėjo.. Wolverinas (Kaip nekenčiu, kai lietuviai jį verčia 'Ernis'.. hrr.. Juk Wolverinas skamba 100 kartų geriau!) yra mutantas gebantis stulbinančiu greičiu užsigydyti visas kūniškas žaizdas/lūžius ar kitus sužalojimus. Taip pat jo visas skeletas yra modifikuotas ir perdarytas įpatingu metalo lydiniu, todėl Wolverinas turi savo garsiuosius 'nagus'. Jie kiekvieną kartą išlysdami sudrąsko Logano (Toks Wolverino tikrasis vardas) rankų odą.. Bet Loganas visiškai nieko neprisimena, kas įvyko praeityje, kaip jis gavo savo 'nagus', kur anksčiau gyveno, kas anksčiau buvo... Visiškai nieko. Šis filmas turėtų atsakyti į visus klausimus, parodyti atsakymus..

Vakar visiškai netikėtai gautas mano mėgstamiausio aktoriaus, t.y Hugh Jackman, plakatas dar labiau sužadino visus norus pamatyti šį filmą. Ir apskitai norą vėl iš naujo išgyventi pirmas tris X-men dalis iš naujo ♥ Ech.. ir kada gi ta Gegužė? O taip, pagal http://www.x-menorigins.com/ dar liko 82 dienos.. 82 dienos??!! AAAA!!!

Wolverine


Magiška padėtis!

"The Magic Position". Iš pradžių, kai pirmą kartą pamačiau, pagalvojau, kad kažkas juokauja, bet kuo toliau, tuo labiau šita daina mane nuteikdavo posityviau ir posityviau. Tikras geros nuotaikos šaltinis!
Patrick'ą Wolf'ą anksčiau buvau girdėjus, kaip vieną iš Mikos "Love Today" remixų autorių, taip pat žinojau, kad jis puikus kompozitorius, mokantis groti krūva skirtingų instrumentų. Dabar bežiūrint į galvą įkyriai lindo mintis, kad visai galimas daiktas, kad jis kitokios orientacijos, bet dabar čia svarbiausiai posityvumas ir gera nuotaika! Tikiuosi pagausit dainos gerasias bangas :DD

Let it rock!

Ši daina man primena laikus, kai Hip-Hopas buvo vienintelė muziką, kurią klausiau (O taaaip, kažkada buvo toks laikotarpis :D ) Klausiau visko nuo 50 cent iki Sean Paul ar Busta Rhymes :D (Tiesa, Black Eyed Peas visada išliks mano mėgstamiausiųjų sąrašiuke!)
Taigi.. Kevin Rufolf.. Tiesą sakant aš apie jį nieko nežinau, išskyrus tai, kad jis visiškai naujas atlikėjas (beje, ne Hip-Hopo, tik ši daina man kažkuo jį primena) Lil Wayne.. Šis vardas jau geriau žinomas, bet jis, kaip atlikėjas, tikrai nėra mano favoritas. Tiesą sakant, jis man keistokas, bet va skonį turi. Nenustebčiau, jei greitu laiku atsirastų jo drabužių linija ar kas nors tikio.

Tai nusiteikit šiek tiek pakratyt galvas, nes ši daina neleis ramiai sėdėt ant kėdės!

Lil Wayne F. Kevin Rudolf- Let It Rock

About this blog

Čia yra vieta, kur tokia persona, Indrė, dalinasi savo mėgstama/nauja muzika, recenzijomis, muzikinėmis mintimis ir pamąstymais. Įdomaus skaitymo!