Vampire Weekend

Nežinau, ar yra tekę girdėti čia grupę, nes paskutiniu metu jų vardas kaip ir domunuoja visur. Ir jei bendrauji su manim, tai tikraaaai atsiklausei apie juos.
Žodžiu, keturi berniukai iš NYC sugalvoja sukurti grupę, šiek tiek ironišku pavadinimu, no intention with real vampires, but. Aš kai, domiuosi ir labai mėgstu indie muziką, esu juos girdėjusi anksčiau, net bandžiusi klausyti, bet man tada kažkaip jie neužkabino. Ir čia visai neseniai, dėl įdomumo paklausiau jų naują singlą iš naujo albumo "Diane Young". Užsikabinau. Labai. LABAI.


Daina tikrai man taip patiko, kad nusprendžiau belaukiant naujo albumo "Modern Vampires of the City" paklausyti ir senesnius jų albumus, suteikti jiems dar vieną šansą. Ačiū Dievui, už Spotify, kur tu gali klausyti beleką, tai ir ėmiau 'Streaminti' tai jų "Contra" tai debiutinį "Vampire Weekend". Ooh, visada kam nors suteikite antrą šansą. Best thing ever. Jei pirmi du albumai buvo labai žaismingi, smagūs ir nerūpestingi, tai trečias, jau šiek tiek brandesnis ir 'sunkesnis'. Bet ir ta branda, sukelia daug emocijų ir tu iš tiesų pamilsti grupę, kuri įdėjo tiek daug širdies ir darbo į kažką, kas tikrai vertas dėmesio.

Kas dar labiau atkreipė mano dėmesį į grupę, tai, na žinoma, patys berniukai. Iš mergaitiško smalsumo pagooglinau vokalistą Ezra Koenig. Ir ooh. Vien klausant jo parašytų dainų, gali pasakyti, kad vyriokas tikrai išskirtinis. Pasidomėjus, pasirodo, Ezra ne tik baigęs literatūros studijas, yra rašytojas, labai išsimokslinęs, buvęs mokytojas ir šiaip išskirtinai mąstantis vaikinas. Na ir gražus, kas be ko.  Ir pasiskaičius jo twitter accountą (@arzE) , pasijunti lyg skaitytum Doctor who scenarijų, kur arba nieko nesupranti, arba žvengi, nes tikra nesąmonė. Bet smagu, nes priplaukę gražūs menininkai yra gerai.



Moralas toks, kad grupė tikrai labai labai gera, ir jei tu neklausai Vampire Weekend, well, you are wrong. 

Didysis Getsbis


Prieš kurį laiką kalbėjau apie artėjantį Gatsbio filmą, ir vien iš matytų vaizdų, jau jį vainikuoju laukiamiausiu mano šių metų filmu. Iki filmo premjeros Lietuvoje lygiai savaitė, ir aš iki to laiko sau buvau pasižadėjusi perskaityti knygą ir į filmą eiti pakėlusiai galvą, ale žinodama kame čia reikalas. Tiesą sakant, planavau knygos iki premjeros nebaigti, su savo tempais ir kitais reikalais, tačiau, pasiėmusi knygą į rankas, negalėjau jos paleisti. Daugybę kartų nusivildavau didžiąja klasika, tačiau šį kartą knygą ryte surijau.


Pati knygą pirmiausia patraukė tuo, kad pagrindinį knygos kaltininką - Getsbį, sutinkame tik įpusėjus knygai. Knygos pradžioje, šią išskirtinę asmenybę gaubia paslaptis, didžiulis miglos uždangalas. Apie Getsbį sklando įvairios legendos, tačiau niekas nesibodi įsitikinti, kas tiesa kas ne. Getsbio vardas keliauja iš lūpų į lūpas, su didžiu susižavėjimu ir susidomėjimu visi mini jo vardą, net be kvietimų eina į jo įspūdingus vakarėlius, tačiau nė nesusimąsto užkalbinti tyliai, į viską iš šalies, žiūrintį  vakarėlių šeimininką.  



Pati knyga pilna paprastos gyvenimiškos magijos. Tos magijos, paprastuose dalykuose, kuriuos įžvelgia ne visi. Labiausia įstrigęs momentas, kai Getsbis, vakarais vis išeidavo į prieplauką ir stebėdavo kitapus kranto esančią žalią šviesą, kuri sklido iš Deizės, esančios kitoje prieplaukos pusėje, namų. Getsbis tikėjo žalia šviesa, ji jam buvo pats paprasčiausias, pats tyriausias vilties spindulėlis, motyvacija gyventi toliau ir kiekviena dieną pasitikti su viltimi, kad gal šiandien ta diena, kai visas mano gyvenimo darbas atsipirks. Visa, ką jis padarė vardan svajonės, vardan savo kasdien vykdomų tikslų, vardan to užsispyrimo, kuris leido jam kasdien vis žengti žingsnį tikslo link. 

Tai tikrai didingai didinga knyga. Klasika, verta dėmesio. Pati istorija gal ir ne tokia įspūdinga ar magiška, tačiau įtraukianti ir nepaleidžianti iki paskutinio atodūsio. Kai visas vanduo nusidažė raudonai, žalia šviesa užgeso, tačiau niekas nenuėjo perniek, tai istorijoje paliko savo žymes, pėdsakus, kuriais vis dar kantriai seka skaitytojai. Legendos apie Getsbį niekada nenutils.  

Vakar nusipirkau seniai svajotą "Lolitos" knygą. Tikiuosi dar vienos įsimintinos ir įtraukiančios kelionės. 

About this blog

Čia yra vieta, kur tokia persona, Indrė, dalinasi savo mėgstama/nauja muzika, recenzijomis, muzikinėmis mintimis ir pamąstymais. Įdomaus skaitymo!