Didysis Getsbis


Prieš kurį laiką kalbėjau apie artėjantį Gatsbio filmą, ir vien iš matytų vaizdų, jau jį vainikuoju laukiamiausiu mano šių metų filmu. Iki filmo premjeros Lietuvoje lygiai savaitė, ir aš iki to laiko sau buvau pasižadėjusi perskaityti knygą ir į filmą eiti pakėlusiai galvą, ale žinodama kame čia reikalas. Tiesą sakant, planavau knygos iki premjeros nebaigti, su savo tempais ir kitais reikalais, tačiau, pasiėmusi knygą į rankas, negalėjau jos paleisti. Daugybę kartų nusivildavau didžiąja klasika, tačiau šį kartą knygą ryte surijau.


Pati knygą pirmiausia patraukė tuo, kad pagrindinį knygos kaltininką - Getsbį, sutinkame tik įpusėjus knygai. Knygos pradžioje, šią išskirtinę asmenybę gaubia paslaptis, didžiulis miglos uždangalas. Apie Getsbį sklando įvairios legendos, tačiau niekas nesibodi įsitikinti, kas tiesa kas ne. Getsbio vardas keliauja iš lūpų į lūpas, su didžiu susižavėjimu ir susidomėjimu visi mini jo vardą, net be kvietimų eina į jo įspūdingus vakarėlius, tačiau nė nesusimąsto užkalbinti tyliai, į viską iš šalies, žiūrintį  vakarėlių šeimininką.  



Pati knyga pilna paprastos gyvenimiškos magijos. Tos magijos, paprastuose dalykuose, kuriuos įžvelgia ne visi. Labiausia įstrigęs momentas, kai Getsbis, vakarais vis išeidavo į prieplauką ir stebėdavo kitapus kranto esančią žalią šviesą, kuri sklido iš Deizės, esančios kitoje prieplaukos pusėje, namų. Getsbis tikėjo žalia šviesa, ji jam buvo pats paprasčiausias, pats tyriausias vilties spindulėlis, motyvacija gyventi toliau ir kiekviena dieną pasitikti su viltimi, kad gal šiandien ta diena, kai visas mano gyvenimo darbas atsipirks. Visa, ką jis padarė vardan svajonės, vardan savo kasdien vykdomų tikslų, vardan to užsispyrimo, kuris leido jam kasdien vis žengti žingsnį tikslo link. 

Tai tikrai didingai didinga knyga. Klasika, verta dėmesio. Pati istorija gal ir ne tokia įspūdinga ar magiška, tačiau įtraukianti ir nepaleidžianti iki paskutinio atodūsio. Kai visas vanduo nusidažė raudonai, žalia šviesa užgeso, tačiau niekas nenuėjo perniek, tai istorijoje paliko savo žymes, pėdsakus, kuriais vis dar kantriai seka skaitytojai. Legendos apie Getsbį niekada nenutils.  

Vakar nusipirkau seniai svajotą "Lolitos" knygą. Tikiuosi dar vienos įsimintinos ir įtraukiančios kelionės. 

0 komentarai (-ų):

Rašyti komentarą

About this blog

Čia yra vieta, kur tokia persona, Indrė, dalinasi savo mėgstama/nauja muzika, recenzijomis, muzikinėmis mintimis ir pamąstymais. Įdomaus skaitymo!