Ceremonials

Ilgai sėdėjau atsidariusi naujo posto 'skirtuką' čia ir galvojau, ką čia parašius. Jei atvirai, aš neturiu žodžių. Ir net nežinau, čia gerai ar blogai. Bet ko gero, jei albumas palieka tave be žodžiu, čia geras ženklas, m?
Vos tik perklausiau jos pirmą albumą "Lungs" n-tajį kartą, jau svajojau apie naują albumą, kaip koks nepasotinamas žvėris, norėjau dar ir dar. Man patinka, kad ji ne tik turi unikalų balsą ir išvaizdą (raudoni plaukai visada buvo mano silpnyyybė), bet ir tuo, kad jos muzika turi unikalų skambesį, o dar ir dainuoja ji apie neįprastus dalykus.


Kaip jau sakiau, laukiau naujo albumo kaip žvėris tyko naujo grobio, ir vos tik albumas "nutekėjo" (nene, aš jau nelauksiu iki helovyno, i'm too hungry for this) tuoj pat griebiau jį. Man Flo patinka tuo, kad jos albumai yra pilni pilni. Ir ji ne kaip kokia Rihanna, kuri išleidžia albuma su MAX 10 dainų, tada palaukiau pusę metų ir išleidžia dar vieną albumą su dar MAX 10 dainų. Suprantu, kad ekonominė padėtis spaudžia, bet tai man atrodo juokinga. Va Flo prisėdo ir šast - 20 dainų. I ain't even mad! The more the merrier! Ir dar kai visos dainos tokios tokios...! <3
Kaip pati Florence prasitarė, albumo skambesys yra labai organiškas, daug būgnų, daug choro elementų... Bandymas žaisti ir su elektro elementais, bet ačiū Dievui jokio autotune ir kito populiaraus šlamšto.

"What the water gave me"


Pirmas singlas. Ar daug esate girdėje dainų apie skendimą? Ir dar tokių UNF? Tiesiog, labai labai UNf daina. Ir dar, toks off-topic, man labai patinka Flo tatuiruotė, ant vidurinio piršto paukščio narvelis :} kada nors ir aš tokios norėčiau.

"Shale it out"


Antras singlas. Ko gero, daina labiau catchy nei pirmoji, ir video įdomesnis. Pati daina, kaip Flo sakė, apie pagirias. Kai esi toks nei šioks nei toks, tiesiog nori "išsikratyt" visas nesąmones iš savęs.

-----

Trečias singlas bus "No light, no light", kurio video dabar filmuojamas. Tikiuosi bus toks geras, kaip ir pati daina :}

O šiaip visos albumo dainos vertos tapti singlais. Jei kas dar galvojat, "Ceremonials" yra metų albumas. Tikrai B)

Jo Calderone

Pernai, liepos mėnesį padariau tokį įrašą - http://komiksuose.blogspot.com/2010/07/sir-gaga.html , kur įmečiau kelias, tuomet tik Gagos persirengusios vyru, nuotraukas.
Šiemet per VMA apdovanojimus, Gaga davė visišką kontrolę savo alter-ego Jo Calderonei.
Jeigu jums nors kiek nors patinka Gaga, kaip man, jau turbūt matėt jos klipą dainai "You and I", kur taip pat matyti Jo Calderone.



Kas tas Jo Calderone? Yra manančių, kad Jo yra modelis iš Japonijos. Yra manančių, kad Jo yra Gagos brolis dvynys. Iš tiesų, jis yra pati Gaga. Tiksliau viena iš jos asmenybių, kitaip vadinama alter-ego. Visai kaip Tyler Durden, paprastai stipresnė ir daugiau užmačių turinti tavo pasąmonės dalis, kuri ilgainiui stengiasi perimti savo šeimininko kontrolę.
Tiesa, aš tikiu, kad Gaga jį susikūrė sąmoningai. Tiesa, bandau sugalvoti kodėl, gal dėl populiarumo, gal; norėdama ką nors pasakyti ar tiesiog iš to, kad ji motherfuckin' Gaga. Bet kokiu atveju aš eilinį karta ja žaviuosi. Pati labai norėčiau turėti skilusią asmenybę (Tiesa, draugė, kuri moka skaityti delnus, vis man sako, kad gyvenu trigubą gyvenimą. Gal kada ir aš leisiu pasireikšti savajam Tyler Durden ar, šiuo atveju, Jo Celderonei)

Foster The People - Torches

Grįžtant prie blog'o ištakų ir tęsiant muzikinę blogo dalį, reiktų apžvelgti kokį albumiuką, ane?
Šią vasarą mano ausyse karaliauja šie trys visai neblogai atrodantys vyriokai - Mark Foster, Mark Pontius ir Cubbie Fink kitaip žinomi kaip Foster The People.



Aktyviai muzikuoti pradėjo 2009, indie grupė iš LA, šių metų vasario mėnesį išleidę pirmą EP "Pumped Up Kicks" , o vėliau vasarą ir debiutinį albumą "Torches". Kritikai negaili liaupsių, gerbėjai myli dainas, koncertų grafikas net neina į pabaigą... Labai labai sėkmingas startas!

Net negalėčiau pasakyti kaip prasidėjo mano pažintis su jų kuriama muzika. Tiesiog kažkur užmačiau, įvedžiau į youtube ir paklausiau kelias dainas. Ir užkibau. Seniai taip bebuvau ant kokios grupės užkibusi. Indie muziką visada žavėjausi, o ir MGMT yra viena iš mano mėgstamiausių grupių, taigi Foster The People taiko tiesiai į dešimtuką. Netasiklausau.


Debiutiniame albume "Torches" yra 10 dainų, visos su stipriais, kartais šiek tiek hipsteriškai rimai, upbeat muzika ir falsetiškais vokalais.
Jei reiktų išskirti kokią dainą iš albumo, butinai paminečiau "Houdini" (Taip, sakyčiau šita mano mėgstamiausia), taip pat žinoma debiutinį singlą "Pumped up kicks" , Waste", "Color on the wall (Don't Stop)", "Call it what you want". Visada prasuku tik "I would do anything for you", bet čia jau skonio reikalas.
Visos dainos tikrai labai labai gražios (kad ir kaip banaliai tai skambėtų, bet nesakyčiau, jei tai nebūtų tiesa) ir jei ieškot ko įdomaus paklausymui, tikrai rekomenduoju Foster The People. Su jais neprašausit ;)

Čia debiutinis "Pumped Up Kicks"



Mano mėgstamiausias "Houdini"



Ir pirmas, profesionaliai darybas klipas dainai "Helena Beat"



Nauji, seni filmų maratonai

Edwardo Nortono maratonas oficialiai baigtas. Peržiūrėjau visus sąraše buvusius filmus (išskyrus "Frida". Don't ask.) ir labai dėl to savimi didžiuojuosi. Viena nedidelė pergalė pasiekta :) Dievaži, prisifangurlinau kuriam laikui! Visiems sutiktiems tik ir giriu, koks Nortonas talentingas, žavingas...! Iki šiol sunku patikėti, kad už savo talentą jis nėra gavęs Oskaro. Tikiuosi tokį gaus bent jau už karjeros nuopelnus :)
Ir iš tiesų, kad ir kaip mylėčiau Hugh Jackmaną, dabar mano mėgstamiausio aktoriaus pozicija užimta Nortono, ir ne veltui. Norėčiau, kad daugiau žmonių pasidomėtų jo vaidmenimis, jis iš tiesų neeilinis!






Dabar, kai Nortono filmai peržiūrėti, pamaniau, būtų įdomu tęsti maratonus. Taigi į mano akiratį patraukė Quentin Tarantino. Sesuo kartą užsiminė -- "Jei jau žiūrim senesnius filmus, reiktų pažiūrėt 'Pulp Fiction' (Bulvarinis skaitalas)" Pats filmas tikrai ilgas (~3val) ir iš tiesų jį žiūrėti buvo gan sunku. Dialogai ilgi, tačiau nenuobodūs. Labai random ir neįprasti, bet nenuobodūs. Taip pat veiksmas vyko nechronologine tvarka, kas labai painiojo. Tačiau pačioje pabaigoje viskas susidėliojo į savo vietas. Jei iki tol žiūrėdama galvojau "Koks ilgas, nuobodus filmas.. Kada gi jis baigsis?" tai pažiūrėjus galėjau neištarti tik "Wow!" Šedevras. Tas turbūt ir užkabino. Tas netikėtumas. Būna žiūri ir BUM - to tikrai nesitikėjai. Tarantino braižas. Ir dar jo mūza Uma Thurman. Goddamn!



Taip turbūt ir pradėjau Quentin Tarantino filmų maratoną. Po "Pulp Fiction" sekė "Inglourious Basterds". Tarantinas specialiai pavadinime paliko dvi klaidas. Tad nesusipainiokite. Tiesą sakant filmą siunčiausi, tada dar ne dėl Tarantino, o dėl Brad Pitt. Visada jo labai nemėgau, bet po "Fight Club" pradėjau jį gerbti kaip aktorių. Žodžiu, "Inglourious Basterds" buvo daug daugiau nei tikėjausi iš filmo. Jis buvo persunktas Tarantiniško smurto, ilgų random dialogų ir žinoma ciniško humoro. Aaah. Puikumėlis. Va po šito filmo pasakiau sau "Reikia peržiūrėt visus Tarantino šedevrus". Taip sekė abi "Kill Bill" dalys (Pirma geresnė, bent jau man. Just saying) , "Four Rooms" (Tiesa tik ketvirtas kambarys buvo Tarantino, bet visas filmas vertas dėmesio) , "Reservoir Dogs" (Šitas super. Labai labai rekomenduoju) , "Jakie Brown" (Paslėptas Tarantino šedevras, bet labai jau lėtas) ir "Death Proof" (Vienas iš Quentin geresnių). Ir jau apsižvalgiau, kad ir jo režisuoti filmai baigės :( Bet jei jau pradėjau su juo, tai greičiausiai reiks susiveikti ir filmus, kuriuos jis parašė arba tiesiog kuriuose vaidino. Jis gi genijus. Tikrų tikriausias genijus :))




25th Hour

Dabar taip, oficialiai pranešu, kad čia ko gero vienas griausių Nortono vaidmenų (Žinoma, po Fight Clubo ir Primal Fear) Hands down.




Montis yra narkotikų prekeivis. Ir kažkas jį išdavė. Kažkas pranešį policijai, kad jis namie laiko narkotikų. Ar tai jo dievinama mergina, ar geriausias draugas, ar verslo partneris? Bet kokiu atveju, jis turi parą iki to laiko, kai bus suimtas...



Tikrai puikus, rimtas filmas, kurio pabaiga labai graži. Šį filmą kažkada rodė per Snobo naktį, tad tikrai rekomenduoju. Beje, man labiausiai patikusi scena. Kažkuom primena Fight Clubą : DD

http://www.youtube.com/watch?v=5Za2k5wA3sk

Leaves Of Grass

Taip, aš toliau laikausi savo maratono, ir jame galiu užbraukti dar tris filmus - Leaves Of Grass, 25th Hour ir Rounders.

Primero, Leaves of Grass

Vienas iš naujausių Nortono darbų, kuriame dar vaidina.. Edwardas Nortonas. Taip taip, jų yra net du.


Tai istorija apie identiškus brolius dvynius. Vienas, Bill, dirba philosofijos dėstytoju, kurį myli visos studentės. Darbas klostosi puikiai, jis sparčiai kopia karjeros laiptais, nes kaip pats sako - neturi gyvenimo. Kitas, Brady, visiška Billo priešingybė. Ši persona augina ir parduoda.. žolytę. Kartą Brady, nenorėdamas plėsti savo verslo, įsivelia į labai nepatogią situaciją, kurią jis turi sutvarkyti, tačiau yra akylai stebimas miestelio šerifo. Šis sugalvoja tam reikaliuikui panaudoti brolį, tačiau atvilioti jį namo gali tik vienas dalykas - brolio mirtis. Taigi, Billas leidžiasi į kelionę namo...



Keliu abu nykščius už šią juodają komediją. Abu Nortonai tikrai neprilygstami, ir turiu pridurti, kad norėčiau, kad Nortonas ateityje kada dar gautų du vaidmenis viename filme :D

Red Dragon

Penktas filmas mano Nortono maratone. Hanibalo Lekterio priešistorė. Praėjusiame filme (Primal Fear) Nortonas vaidino nuteistajį, o šį kart jis tampa buvusiu FBI agentu, kuris kažkada ir sugavo Hanibalą.



Istorija pradedama Hanibalo priešistore. Žymus ir gerbiamas gydytojas, vaišinantis savo svečius žmogiena, tuo pačiu padedantis Willui (Ed Norton) išaiškinti eilę žmogžudysčių, už kuriu slepiasi pats. Staiga, puikia fantazija ir įžvalgomis pasižymintis FBI agentas suriša visus galus. Jis demaskuoja Hanibalą. Po šio įvykio jis atsistatydina iš savo pareigų ir ima gyventi paprastą gyvenimą. Tačiau neilgai, nes tuoj akiratyje atsiranda naujas maniakas, žudantis aukas per pilnatį. Willui reikia genialaus Hanibalo proto, todėl šis aplanko savo seną bičiulį kalėjime...



Filmas labai geras ir jei ne Nortonas, būčiau praleidusi tokį gerą kriminalinį trilerį. Dabar galvoje net kirba mintis peržiūrėti visas Hanibalo dalis :}

Ed Norton maratonas

Na ką, darom tai oficialiai. Edward Norton maratonas. Jei Dievas duos, bandysiu peržiūrėti visus. Kaip nors, kada nors. Paryškintus jau mačiau. Taip ir trumpinsim šį sąrašiuką :}

Primal Fear
The People vs. Larry Flynt
Everyone Says I Love You
Rounders
American history X
Fight Club
Keeping The Faith
The Score
Death To Smoochy
Frida
Red Dragon
25th Hour
The Italian Job
Down The Valley
The Illusionist
The Painted Veil
The Incredible Hulk
Pride And Glory
Leaves Of Grass
Stone

Primal Fear

Pirmykštė baimė. Ketvirtas Nortono filmas, su kuriuo tęsiu savo maratoną. Man, kaip visiškai šviežiai ir dar labai labai susižavėjusiai Nortono fanei, šis filmas yra svarbus dėl dviejų dalykų. Pirma, tai pats pats pirmas, debiutinis Edwardo vaidmuo. Antra, už šį vaidmenį, Nortonas buvo nominuotas Oskarui.



18-likmetis bažnyčio padėjėjas/berniukas Aaronas (Edward Norton) randamas kruvinais delnais ir drabužiais. Kraujas ką tik 78 dūriais nužudyto vyskupo, pas kurį ir glaudėsi Aaronas. Visa šalis nori, kad Aaronui, dabar jau pagrindiniam įtariamajui, būtų įvykdyta mirties bausmė. Čia pasirodo advokatas Veilas (Richard Gere), kuris tiki Aarono nekaltumu ir yra pasiruošęs jį išteisinti. Aaronas teigia, kad kambaryje su juo ir vyskupu buvo trečias asmuo, tačiau jis jo neįsidėjo, nes kaip tik tą akimirką, kaip jis pats sako, "prarado laiką". Atsijungė. Nualpo. Būtent dėl šios priežasties jam nusamdo psichologę, kuri netrunka išsiaiškinti, kad Aaronas serga asmenybės susidvejinimu. Kai šiam būna sunku, jis išsikviečia Rojų, visišką Aarono priešingybę, kuri ir nužudo vyskupą. Pasinaudojęs tuo, advokatas Veilas išteisina Aaroną, įrodęs, kad jis yra nepakaltinamas, tačiau istorija čia nesibaigia..

Paskutinės 5 filmo minutės buvo Nortono talento išbandymas ir triumfas, su kuriuo jis susitvarkė idealiai. Nes aš to nenumačiau. Būtent už tas 5 minutes jis TURĖJO gautį Oskarą. Jei tai būtų priklausę nuo manęs, nebūčiau sudvejojusi. Žemai lenkiuosi. BRAVO.

Death to Smoochy

Tęsiu Edward Norton maratoną :} Šį kartą Nortonas visai kitame amplua. Būvęs tvirtas ir nenugalimas herojus, šį kartą jis gyvenimo blogybių nepaliestas gerietis. Toks naivutis ir besidžiaugiantis visais pasaulio stebuklais.



Rainbow Rudolph (Robbin Williams) mėgaujasi savo šlove vesdamas laidą vaikams. Bet tokio verslo nešami pinigai susuka galvą. Jis pagaunamas beimant kyšį. Karjera baigta. Kanalo vadovai susiėmę galvas - kas ves laidą vaikams? Tada pasirodo jis. Raganosis Smoochis (Edward Norton). Rudolph'as tampa benamiu, becenčiu nelaimėliu, imančiu griežti dantį ant linksmuolio Smoochio. Jis visaip stengiasi pakenkti puikiajam Smoochiui, kol Smoochis iš tiesų patenka į pavojų..

Nortonas puikiai įsijautė į vaidmenį. Aš beveik ir patikėjau, kad keismai užstringa jo gerklėje, o stipriausias geriamas gėrimas apelsinų sultys.

About this blog

Čia yra vieta, kur tokia persona, Indrė, dalinasi savo mėgstama/nauja muzika, recenzijomis, muzikinėmis mintimis ir pamąstymais. Įdomaus skaitymo!