The Great Gatsby

Šių metų didžiausias "wish listas"  yra šitas filmas -- The Great Gatsby. by the one and only F. Scott Fitzgerald. Kaip tik neseniai nusipirkau knygą, originalo kalba. Knyga nedidukė, trumpa, bet matomai didinga, kad net iki šiol aktuali. Dar jos neskaičiau, šiuo metu esu užsivertusi su mokslais ir darbais (ir kaip kiti jais laisvai žongliruoja, uhh?), bet jau trinu rankas ir nekantrauju ją perskaityti. Dažniausiai ta didžiaja klasika nusiviliu, tikiuosi čia ne vienas iš tų atvejų.

Pirmiausia, kas patraukia akį oficialiame posteryje, tai tie, kaip sakau, Florence and the machine elementai, suteikiantys koncervativumo ir, kažkokio keisto futuristinio braižo. Taip pat pati kompozicija nuostabi. O akys fone, kaip spėju tribute originaliam knygos viršeliui, bet čia tik mano spėjimas. Pakolkas esu ir patenkinka aktorių atranka. Po "Django Unchained" labai pradėjau prijausti Leonardo Di Caprio, nors šiaip iki šiol jis man nelabai ir tepatiko. Greičiausiai viskas priklauso nuo vaidmens, bet forever and ever, jis liks tas vargšas Jack Dawson, nuskendęs, nes ant tų medinių durų jam neužteko vietos. Taip pat man keista matyti Tobey Maguire. Kaip tik neseniai žiūrėjau Spider-Man 3 (Emo spidermanas, gal ir nieko, bet šiaip labai prasta idėja), ir miriau juokais. Ne gerają prasme. Man buvo jo gaila. O kur jis dar yra vaidinęs? Hmm. Carey Mulligan atrodo labai mielai, tie 20s rūbai, uuuh. Žiūri filmo trailerius ir seilėjiesi. Kad taip realiai juos pamatyti. Bet va, taigi, ji, kaip minėjau labai mielai atrodo, tikiuosi ir filme bus malonu į ją pažiūrėti. Irgi, didžiausios simpatijos Isla Fisher. Nuostabi jinai. Vėlgi, neatsižiūriu į jų apdarus. va čia tai aukštoji mada. 

 Šis filmas taip pat dėmesį traukia savo saoundtraco unikalumu ir tokiu muzikantų dėmesiu. Tiek specialiai filmui kurtų dainų! Traileris, įdėtas šiek tiek aukščiau, ir parodo specialiai filmui sukurtų dainų popuri. Pirmiausia, Beyonces perdainuota Amy Winehouse "Back To Black" versija. Įdomus pasirinkimas. Amy versija iš koto verčianti, o Bey versija turėtų rauti stogą. Antra girdėtina daina, nauja Lana Del Rey filmo interpretacija "Young and Beautiful". Aš labai šiaip ribotos nuomonės apie Laną, todėl nelabai daug ko ir tikiuosi iš jos. Kaip kažkas sakė, bent jau tikiuosi, kad į "Club 27" ji nepateks.   Ir trečioji traileryje girdima daina, yra mano mylimosios Florence Welch interpretacija "Over the Love". Aš Florenciją myliu be galo be krašto, ji yra nuostabi nežemiška butybė, ne iš šio pasaulio. Tobula moteris ir didžiulis autoritetas. Graži tiek vidumi tiek išore. Jos dainos premjeros labiausia ir laukiu. Nes, kol fanai nekantriai laukia naujų albumų, jis bent kartą metuose sukuria kokią dainą kokiam filmui. 

Taigi, kultinė knyga, įspūdingai atrodantis filmas ir kvapą gniaužiantis soundtrackas. Kas gali būti geriau? Oh, tik sulaukti premjeros! 

Les Miserables

Sveiki atvykę į pirmą mano 2013 metų postą. Kažkaip apleidau šią vietelę, bet čia gal todėl, kad paskutiniu metu vis daugiau ir daugiau laiko skiriu filmams. Užpernai, kai pirmą kartą pamačiau Fight Club, iš naujo įsimylėjau kino meną ir jo nepaprastą savybę perteikti svarias visuomenės problemas, o ir šiaip susimastyti ir geriau pažinti save bei aplinkinius. Taigi per paskutinius dvejus metus dariau daugybę filmų maratonų, peržiūrėjau visus iki šiol nufilmuotus filmus su Edward Norton, Joseph Gordon-Levitt, Tom Hiddleston, taip pat visus Quentin Tarantino darbus (išskyrus Django, kantriai laukiu kada jis bus kinuose, nes noriu išbandyti, kaip atrodo Tarantino Didžiajame ekrane), taip pat visus Wes Andersono kūrinius. Peržiūrėjau tokias klasikas kaip Star Wars ir Krikštatėvis, sėmiausi įkvėpimo iš amžinojo jaunimo herojaus Ferris Beuller, išgyvenau po pamokinę veiklą su Breakfast Club ir nuėjau papusryčiauti pas Tiffany :) Vis dar esu vidury maratono skirto Ewen McGregor, o taip pat vis iš lėto žiūrinėju, ką savo arsenale turi Hugh Jackman.

Jei jau apie jį, tai norėčiau pabrėžti, kad visiškai iki ausį jį įsimylėjau dar kokioje aštuntoje klasėje, kai pirmą kartą pamačiau Van Helsingą. Taip, čia buvo tas kertinis akmuo pastūmėjęs mane įsimylėti Marvel X-menus, bei imti sekti jo karjerą. Kiekvienas savo idol linki pačio ko geriausio, ne paslaptis, kad Hugh šiais metais yra nominuotas Oskarui už Jean Valjean vaidmenį "Les Miserables". Filmas sulaukė tokio populiarumo, kad norint jį pamatyti, man reikėjo laukti gerą mėnesį ir tik tada sėdėti apytuštėje salėje (su keliomis labai jau posh poniutėmis, atėjusiomis pasikultūrinti). Filmas buvo nuostabus, vietomis buvo sunku sulaikyti ašaras, tiesiog sėdėjau ir tyliai save raminau, kad imčiau ir nepravirkčiau.

Prieš eidama į šį filmą, nebuvau skaičiusi nei knygos, nei labai domėjausi istorija. Žinojau, kad tai bus miuziklas ir įvykiai rutuliosis po didžiosios Prancūzų revoliucijos. Visiškas istorijos nežinojimas man turbūt net padėjo, nes smalsiai sekiau įvykius ir nuoširdžiai jaudinausi, kas vyks toliau. Nors vietomis buvo dideli istorijos šuoliai, ir man visiškai iki dabar smalsu, kaip Jean iš ex-kalinio, vergo ir net nusikaltėlio, per beveik dešimtmetį persivertė ir susitvarkė gyvenimą taip, kad patapo padoriu ir gerbiamu miestelio meru. Arba kaip Russel Crowe personažas paaukojo savo visą gyvenimą vieno nusikaltėlio paieškoms, visiškai nepailsdamas ir pasiaukodamas. Ir kaip prireikė vos kelių žodelių palenkti jo gležną pasaulio supratimą taip drastiškai. 

Visgi, filmas buvo gražus, labai gražus, liūdnas ir pamokantis. Aišku, iš jo ko nors pasisemsi, jei atidžiai žiūrėsi ir leisi jam paliesti tavo širdį. Teko girdėti, kad žmonės žiūrėdami filmą tepasako, koks jis nuobodus ir kad istorija visiškai neverta dėmesio. Labai liūdna, nes atsimerkus, galima labai daug pamatyti :) 

Nauji, seni filmų maratonai

Edwardo Nortono maratonas oficialiai baigtas. Peržiūrėjau visus sąraše buvusius filmus (išskyrus "Frida". Don't ask.) ir labai dėl to savimi didžiuojuosi. Viena nedidelė pergalė pasiekta :) Dievaži, prisifangurlinau kuriam laikui! Visiems sutiktiems tik ir giriu, koks Nortonas talentingas, žavingas...! Iki šiol sunku patikėti, kad už savo talentą jis nėra gavęs Oskaro. Tikiuosi tokį gaus bent jau už karjeros nuopelnus :)
Ir iš tiesų, kad ir kaip mylėčiau Hugh Jackmaną, dabar mano mėgstamiausio aktoriaus pozicija užimta Nortono, ir ne veltui. Norėčiau, kad daugiau žmonių pasidomėtų jo vaidmenimis, jis iš tiesų neeilinis!

Dabar, kai Nortono filmai peržiūrėti, pamaniau, būtų įdomu tęsti maratonus. Taigi į mano akiratį patraukė Quentin Tarantino. Sesuo kartą užsiminė -- "Jei jau žiūrim senesnius filmus, reiktų pažiūrėt 'Pulp Fiction' (Bulvarinis skaitalas)" Pats filmas tikrai ilgas (~3val) ir iš tiesų jį žiūrėti buvo gan sunku. Dialogai ilgi, tačiau nenuobodūs. Labai random ir neįprasti, bet nenuobodūs. Taip pat veiksmas vyko nechronologine tvarka, kas labai painiojo. Tačiau pačioje pabaigoje viskas susidėliojo į savo vietas. Jei iki tol žiūrėdama galvojau "Koks ilgas, nuobodus filmas.. Kada gi jis baigsis?" tai pažiūrėjus galėjau neištarti tik "Wow!" Šedevras. Tas turbūt ir užkabino. Tas netikėtumas. Būna žiūri ir BUM - to tikrai nesitikėjai. Tarantino braižas. Ir dar jo mūza Uma Thurman. Goddamn!

Taip turbūt ir pradėjau Quentin Tarantino filmų maratoną. Po "Pulp Fiction" sekė "Inglourious Basterds". Tarantinas specialiai pavadinime paliko dvi klaidas. Tad nesusipainiokite. Tiesą sakant filmą siunčiausi, tada dar ne dėl Tarantino, o dėl Brad Pitt. Visada jo labai nemėgau, bet po "Fight Club" pradėjau jį gerbti kaip aktorių. Žodžiu, "Inglourious Basterds" buvo daug daugiau nei tikėjausi iš filmo. Jis buvo persunktas Tarantiniško smurto, ilgų random dialogų ir žinoma ciniško humoro. Aaah. Puikumėlis. Va po šito filmo pasakiau sau "Reikia peržiūrėt visus Tarantino šedevrus". Taip sekė abi "Kill Bill" dalys (Pirma geresnė, bent jau man. Just saying) , "Four Rooms" (Tiesa tik ketvirtas kambarys buvo Tarantino, bet visas filmas vertas dėmesio) , "Reservoir Dogs" (Šitas super. Labai labai rekomenduoju) , "Jakie Brown" (Paslėptas Tarantino šedevras, bet labai jau lėtas) ir "Death Proof" (Vienas iš Quentin geresnių). Ir jau apsižvalgiau, kad ir jo režisuoti filmai baigės :( Bet jei jau pradėjau su juo, tai greičiausiai reiks susiveikti ir filmus, kuriuos jis parašė arba tiesiog kuriuose vaidino. Jis gi genijus. Tikrų tikriausias genijus :))

American history X

Po Fight club'o užsikrėčiau nedidelė Edward Norton manija :}} Taigi vakar parsisiunčiau filmą, kur kaip žmonės sako, jis įkūnijo vieną iš įdomesnių personažų. Taigi, american history x.



Tai pasakojimas apie du brolius, Dereką (Norton) ir Denį (Furlong), kurių tėvą, gaisrininką, nužudo juodaodis narkotikų prekeivis. Nuo to laiko, vyresnėlio Dereko širdyje užsimezga didžiulė neapykanta visiems NEbaltaodžiams. Jis įsitraukia į neo-nacių judėjimą ir tampa gyva legenda brutaliai nužudęs du juodaodžius, kurie naktį laužėsi į jo automobilį. Už šį žygdarbį, jis trims metams pasodinamas į kalėjimą, o jo jaunėlis brolis, įkvėptas brolio, toliau skleidžia propagandą ir neapykantą prieš visus nebaltaodžius. Mokykloje, jis buvo paprašytas parašyti rašinį remiantis knyga. Denis savo rašinyje rėmėsi nacistinėmis idėjomis, Hitlerio knygą "Mano kelias". Jo istorijos mokytojas, juodaodis, suteikia jam ultimatumą - arba lėks iš mokyklos arba iki rytojaus parašo rašinį apie savo brolį Dereką. American history x. O kaip tik tą dieną iš kalėjimo grįžta jo didvyris, jo brolis Derekas. Bet jis pasikeitęs.. Užsiauginęs plaukus, norintis baigti visą tą nesąmonę su naciais ir juodaodžių niekinimų. Kas atsitiko? Kas kalėjime galėjo atsitikti tokio, kad pakeitė Dereko viso gyvenimo ideologiją?
Kalėjime Derekas galėjo rinktis. Būti iš vien su kitais skustagalviais naciais ar išlikti savimi. Ten jis gauna darbą, su vienu juodaodžiu jis turi tvarkyti skalbinius. Iš pradžių, jis nė nesivargina praverti burnos šiaip juodukui, nors šis tik kalba ir kalba ir kalba.. Galiausiai, pamynęs visus savo principus, Derekas ima nuoširdžiai bendrauti su savo vargo broliu. Pamatę tokią išdavystę, kiti kalėjimo naciai nusprendžia pamokyti Dereką. Šie jį žiauriai išprievartauja kalėjimo dušuose. Po šio įvykio, kalėjimo ligoninėje Dereką aplanko Denio istorijos mokytojas. Jo klausimas "Ar tu didžiuojiesi savo gyvenimo pasiekimais?" priverčia Dereką rimtai susimąstyti...
__________

Nortonas yra nuostabus. Jis sugebėjo įkūnyti tikrai prieštaringą ir įdomų personažą. Derekas iš pradžių buvęs bebaimis, nuožmus ir šaltakraujis nacis, filmo pabaigoje virsta visiškai kitu žmogumi: jautriu, rūpestingu, nors tokio pat šalto proto globėju.

Kovos klubas

Aš esu visiška Džo ramybė.
Aš esu sudaužyta Džo širdis.

Savęs tobulinimas - tai masturbacija,
o štai savęs naikinimas... Visiškas dugno pasiekimas. Štai kas mus išgelbės.

_____

Pirma mąsčiau, rašyt apie knygą ar filmą. Bet nedalinsiu šio šedevro į dvi dalis. Gyvenime bent kartą reikia pamatyti šį filmą ir perskaityti šią knygą. Man prireikė 10 mietų, kad tai padaryčiau. Bet per dvi savaites filmą mačiau 4, o knygą skaičiau 2 kartus. Jaučiu, kaip mano venas užpildo nuostabus naujas pasaulio ir visuomenės supratimas. Aš esu visiška Džo ramybė. Čia kaip biblija. Kartą atsivertęs, nori į save sugerti visas, neįprastu rakursu pakreiptas mintis, kurios ir pačios stovėjo tau ant liežuvio galo, kažkur pasąmonėje, bet tik Chuch Palahniuk rado tinkamus žodžius. O viskas prasidėjo tada, kai jis sutiko Marlą Singer...
Pasakotojas trečia savaitė nemiega. Dar niekas nemirė nuo insomnijos. Jis tik nori išsimiegoti. Šiek tiek miego. Jis nori tablečių, kurios palengvintų jo kančias. Daktaras pataria jam pasižiūrėti tikros kančios. Apsilankyk psichologinės pagalbos grupėse. Ten skausmas ir kančia tikra. Tada, kai pasakotojas paskęsta tarp Didžiojo Bobo krūtų, jis randa ramybę. Jis verkia. Jis miega. Aš esu visiška Džo ramybė. Tada pasirodo ji. Marla Singer. Apsimetėlė. Turistė. Ji nemiršta. Ji užgožia pasakotojo ramybę, nes ji, kaip ir jis, nemiršta. Kai ji ten, pasakotojas nebegali verkti. Automatiškai jis nebegali miegoti.

Tada jis sutiko Tailerį Durdoną. Žmogų, kuris visiškai pakeitė jo gyvenimą. Pasakotojas, skrisdamas darbo reikalais, visada meldėsi, kad lėktuvas, kuriame sėdi, nukristų. Kiekvieną kartą, kai lėktuvas leisdamasis paliesdavo nusileidimo taką, jis meldėsi, kad lėktuvas mestųsi į šoną ir įvyktų nelaimė. Nuostabus mirties stebuklas. Tada lėktuve jis sutiko Tailerį. Patį įdomiausią vienkartinį draugą, su tokiu pačiu lagaminu pilnu.. muilo. Taip, Taileris gamina ir pardavinėja muilą. Tinkamai pagamintas, jis atstoja dinamitą. Grįžęs namo, pasakotojas pamato, kad jo šaldytuvas, pilnas įvairiausių rūšių garstyčių, dabar kuo dailiausiai puošia šaligatvį. Visi jo švediški IKEA baldai virtę konfeti. Skambutis Taileriui. O Taileri, išgelbėk mane. Išlaisvink mane. Po keleto bokalų alaus, Taileris pasiūlo pasakotojui apsigyventi pas jį, popieriaus gatvėje. Su viena sąlyga.
Noriu, kad trenktum man iš visų jėgų.
Ar išprotėjai?
Ne. Trenk man.
Kodėl turėčiau tau trenkti?
Nenoriu mirti neturėdamas randų. Be to, ką tu apie save sužinosi, jei niekada nesi įsivėlęs į muštynes.
Tai nauja pasakotojo ramybė. Kovos klubas. Pirma kovos klubo taisyklė: niekam neprasitark apie kovos klubą. Antra: niekam neprasitark apie kovos klubą. Kai kas nors ištaria "stop" arba sudrimba kaip maišas - kova baigta. Du vaikinai vienoje kovoje. Viena kova vienu metu. Jokių marškinių, jokių batų. Kova trunka tiek, kiek reikia. Jei tai pirmas tavo vakaras kovos klube, tu turi kautis.

Nepamirškime Marlos Singer. Ji dėl visko kalta. Turistė. Aš noriu Tailerio. Taileris nori Marlos. Marla nori manęs. Taileris ir Marla niekada nebūna viename kambaryje. Aš esu įniršęs ir įtūžęs Džo atstumties jausmas. Tada prasideda Destrukcijos projektas. Daugybė kosmoso beždžionių išsižiojusios padarys viską, ką tik Taileris lieps. In Tyler we trust.
___________

Šito filmo neįmanoma atpasakoti jo nesugadinant. Todėl negadinsiu. Sustosiu čia, kol neišsidaviau. Visas grožis nežinomybėje.
Tegu niekada nepajusiu pilnatvės.
Tegu niekada nesijausiu patenkintas.
Tegu niekada nebūsiu tobulas.

Trys nuostabūs aktoriai - Edward Norton, Brad Pitt ir Helena Bonhan Carter, užliūliuojantis Edwardo Nortono balsas ir mano nuostaba, kaip nė vienas iš šių akrorių negavo mažiausiai oskaro už pasirodymą šitame šedevre.

"Vienos minutės visiškai pakanka, pasakė Taileris, dėl jos reikia sunkiai dirbti, vis dėlto viena minutė tobulybės verta tavo pastangų. Akimirka - tai daugiausia, ko galima tikėtis iš tobulybė."

Rašalo Širdis

Ech, vėlgi turėjau spręsti dilemą - Bedžminas Batonas ar šitas filmas. Pasirinkau šitą. Hmm.. Nežinau, gal kada ir atrasiu savyje tą didelį norą pamatyti Batono filmą, bet va Bradas Pitas man visiškai nepatinka.. :D

Taigi.. Mo turi nepaprastą sugebėjimą, garsiai skaitant knygas, į realų gyvenimą perkelti jos veikėjus, tačiau ta kaina, kas nors iš realaus gyvenimo turi keliauti į knygą. Taip atsitinka prieš dešimt metų beskaitant "Rašalo širdį". Jis į realų pasaulį prikelia tris knygos herojus - Capricorn'ą ir Bastą, du knygos blogiečius, o tai pat Dustfinger'į, ugnies rijiką. Tačiau knyga į save pasiima Mo žmoną.. Po dešimties metų paieškos, Mo pagaliau vienoje antikvarinėje knygų parduotuvėlėje atranda seniai ieškotą knygą.. "Rašalo širdį". Vedamas tikslo susigražinti žmoną, jis susitinka seniai realiame gyvenime dingusį Dustfingerį. Šis maldauja Mo, kad jis jį "įskaitytų" atgal į knygą. Mo išsigandęs su dukra pabėga ir prisiglaudžia pas tetą, kuri turi nuostabią knygų biblioteką. Čia Mo dukra Megė supranta, kad ir pati turi tokią pačią galią.. Deja, tą pačią naktį į namus įsibrauna Capricorno vyrai, norėdami parsigabenti sidabraliežuvį Mo į pilį, kur jis galės skaitymas iš knygų pargabenti jiems gerų dalykėlių. Taip visa kompanija atsiduria pilyje, kur ir taip pilna įvairių pasakų herojų. Tokio vieno skaitymo metu, į pilies menę pabyra Alibaba auksas, o kartu ir jis pats. Pagrindiniai herojai uždaromi kalejiman, tačiau pasinaudoję viesulu iš knygos "Ozo šalies burtininkas" jie pabėga. Paskutinį žinomą knygos "Rašalo širdis" egzempliorių pasiglemžė liespnos.. Kaip Mo susigražins žmoną, o Dustfinegris grįš namo? Laikas aplankyti knygos autorių.. Kokia sėkmė! Autorius turi išlaikęs knygos originalą, bet paskutinę minutę iš Dustfingerio Mo sužino, kad jo žmona nebe knygos personažas, o vėl realus žmogus. Ir ji pasiliko pilyje. Palikęs dukrą su autoriumi, Mo ir Dustfigeris grįžta į pilį atsiimti to, kas jiems priklauso..

Iš ties tikėjausi geresnio filmo.. Visiškai nesukėlė jokių jausmų.. Gal, jei būčiau skaičius knygą, į viską žvengčiau kitokiom akim, bet šiuo atveju nelikau labai sužavėta. Man asmeniškai prie širdies Brendonas Fraseris, na bet šis filmas tikrai ne jam. Nors jo personažanas buvo pagrindinis, jis nebuvo toks ryškus ir aiškus. Buvo nei šis, nei tas stebėti, kaip jis kaip koks nesusipratėlis laksto aplinkui.. Iš vis, geriausias jo vaidmuo yra filme "Ponia Winterbourn" :D (Jei matėt, suprasit apie ką aš :D) Dar vienas dalykas, kuris man nepatiko.. Dabar "Obuolys.lt" skaitau apie šį filmą "<...> Jei kas nors iš knygos atkeliauja į mūsų pasaulį, tai kas nors iš jo yra nuskraidinamas į knygą, kad pakeistų naujai atsiradusį.Taip kartą dingsta ir pats Mo. Megei nieko kito nebelieka, kaip drauge su tikrais ir netikrais draugais skubėti tėčiui į pagalbą..."
Ėėė, pala pala, o kur jis dingo? o.O Aš jį mačiau per visą filmą.. Gal čia koks triukas, šiuo netikslumu norint sudominti žiūrovą?

Sencasija!

Vienas gan senas Woody Alleno darbas. Jei esat matę bent kelis jo filmus, žinot, kad jie savotiški, nuspėjami, banalūs, bet kažkuo pritraukiantys. Šitas ne išimtis. Atsimenu, tada jį siunčiau tik dėlto, kad čia vaidina Hugh Jackmanas xD..
Miršta žurnalistas. Pomirtiniame laive jis susitinka su keistomis aplinkybėmis mirusia Piterio Laimono asistente. Ši papasakoja, kad įtaria, jog jos bosas yra serijinis kortų žudikas. Žurnalistas nepaprastai susidomi šia istorija.. Tuo metu į Londoną atvyksta nepaprastai naivi pradedančioji žurnalistė Sandra Prienski. Nepasisekus pirmąjam interviu, ji su drauge ir draugės broliu nueina pažiūrėti mago vaidinimo, kur netikėtai tampa bandomuoju triušiu. Magas jai liepia lįsti į dežę, kad galėtų atlikti triuką. Dėžėje su ja susisiekia miręs žurnalistas ir pasiūlo jai parašyti sencasingą straipsnį apie serijinį kortų žudiką. Vėliau mergina susisiekia su magu ir prašo dar kartą ją uždaryt į dėžę, kad dar kartą susisiektų su mirusiuoju. Šį kartą jis jai pasako daugiau ir mergina su magu nusprendžia išnarplioti šią bylą. Jie kartu ima sekti Piterį Laimoną, kol galiausiai sugalvoją planą, kaip tiesiogiai 'prisikasti' pie jo. Sandra pristato magą Sidnį savo tėvu ir įsivelia į pavojingą žaidimą. Piteriui ima patikti Sandra, jis ją kviečia į vis daugiau renginių kartu, kol ir mergina neatsispiria jo kerams. Mergina net ima nebetikėti, kad jis gali būti žudikas! Vyrukas tampa vis atviresnis, supažindina su savo šeima, pasikviečia į namus.. O ten ji randa kortas, lygiai tokias, kokias žudikas palieka prie aukų. Negi jis tikrai žudikas? Galiausiai jis pasiūlo kartu išvažiuot į užmiesčio namelį kartu. Piteris pasiūlo Sandrai paplaukioti valtele ežere ir.. nori ją paskandint. Keista, juk būtent taip jie ir susipažino. Jis ją įmeta į vandenį ir laimingas grįžta į krantą, visiems pranešdamas, kad įvyko nelaimė. Bet mergina išsigelbėja ir įduoda Piterį. Sencasingas straipsnis parašytas, istorija išnarpliota. Deja Sidniui taip nepasisekė.. Niekaip nepripratęs prie važiavimo kita kelio puse, pateko į avariją ir dabar visą amžinybę rodys triukus pomirtiniame laive..



Lengvas, nesukantis proto filmas savaitgaliui su "Prestižo" porele Hugh Jackman'u ir Scarlett Johansoon bei keistuoju Woody Allenu. Ne šedevras, kaip pastarasis mano aprašytas filmas, bet jei neturi kaip kitaip praleist laiko, šis filmas puikiai tinka. Buvo keista matyti Hugh blogiuko vaidmenyje, kuris galvoja visokius išsisukinėjimo būdus, kad tik nebūtų pagautas.

Lūšnynų milijonierius

O aš dar vakar dvejojau, ką siųstis pirmiau - Bendžaminą Batoną ar Lūšnynų milijonierių? Pasirinkau pastarąjį. "Visgi 8 Oskarais, tai jau ne juokas" pamaniau. Ir tikrai. Net sunku apsakyt.. Toks.. realiai nerealus!
Džamalą nuo milijono skiria vienas klausimas. Visus klausimus atsakė nė nemirktelėjęs. Kaip?

a) Jis sukčiavo.
b) Jam pasisekė.
c) Jis genijus.
d) Tai likimas.

Žaidimo eteris baigėsi. Liko vienas vienintelis klausimas. Po laidos vaikiną suima. Išvadina sukčiumi, apgaviku, iš ankto žinojusiu visus atsakymus. Bet ką gali padaryt Džamalas, jei visus atsakymus jis iš ties žinojo?
Tardytojas, po žiaurių kankinimų atsakymų negavęs, imasi kitokios taktikos. Su Džamalu, žiūrėdamas laidos įrašą aptarinėja kiekvieną klausimą. Pasirodo, kiekvienas klausimas glaudžiai susijęs su paties vaikino gyvenimu. Kiekvienas klausimas yra išgyventas, svarbus ir asmeninis.. Kiekvienas klausimas turi atskirą istoriją..Ar tai likimas?
Laikas grįžti į antrą laidą, pamatyti paskutinį klausimą ir laimėti milijoną. Jį pamatęs Džamalas ima juoktis. Tiesą sakant ir aš. Jis visą vaikystę praleido vadovaudamasis tuo klausimu, bet atsakymo taip ir nežino.. Vėlgi - likimas?



Net nerandu epitetų apibūdinti šį filmą. Dar jo nemačiusi galvojau, už ką ten tie 8 oskarai? Dabar aš būčiau davus dar tiek pat. Labai sudėtingas ir gražiai sudėtas filmas, apimantis purvinąją Indijos pusę ir tą gražiają gyvenimo pusę - meilę. Čia pilna visko - nuo akivaizdaus skurdo, blogo gyvenimo, žiaurumo, nesąžiningumo, beširdiškumo iki gražios, ilgos draugystės, kuri vėliau peraugo į dar didesnę ir gražensę meilę, pasiaukojimą, tikėjimą. Labai, labai puikus filmas. Man tikrai labai labai labai patiko! Vienas iš geresnių mano matytų.. 10/10!

Wall-E

Žemė. 7000-antieji. Visoje planetoje karaliauja šiukšlės. Jokios gyvybės, tik Volis, robotukas, kurio užduotis mažinti šiuklės. Robotukas turi mažą savo pasaulėlį, savo namuką, kuriame kaupia visas, jo nuomone, įdomias šiukšles, kurias randa dirbdamas. Per porą šimtų darbo metų, Volis iš šiukšlių pasistatė savo Niujorką...
Vieną tokią dieną, Volio mažajį pasaulėlį sudrebina netikėtumas. Į žemę susileidžia erdvėlaivis, palikdamas mažą robotuką. Volis iš kart susidomi naujovėmis ir susipažindamas su nauju gyventoju, sužino, jok tai robotukė vardu Yva atsiųsta ieškoti gyvybės žemėje. Volis tuoj nusiveda ją į savo namuką ir parodo įdomius žemiškus dalykus. Kai niekas mažajai ateivei neįtinka, Volis parodo jai naujausią savo radinį - mažą augaliuką, kurį rado anądien. Yva to ir laukė. Greit uždariusi augaliuką savyje ji tarsi pasineria į komą, išsijungia. Volis jau džiaugėsi, kad pagaliau rado draugę, o dabar iš jos jokios naudos. Po poros dienų, iš kosmoso grįžta erdvėlaivis ir pasiima Yva su savimi. Volis nepaleidžia naujos draugės ir iškeliauja su ja į kosmoso platybes. Po ilgos kelionės Volis pamato, kad atsidūrė didžiuliame erdvėlaivyje, kur karaliauja mašinos. Yvą tuoj kažkur išveža, o pats robotukas, sekdamas paskui pamato, jog.. čia yra žmonių! Tiesa, per tūkstančius metų jie išsigimė - jie nebemoka vaikščioti, jų kaulų struktūra pakito, jie nebemoka kramtyti, yra tik stori, nejudantys, maistą siurbiantys organizmai... Viso laivo kapitonas, taip pat žmogus, pamatęs, kad vienas robotas visgi pagaliau iš paieškos žemėje grįžo su ekosistemos pavyzdžiu, nudžiunga - Žmonės grįš namo! Tačiau mašinos nepatenkintos. Jos visaip stengiasi, kad augaliukas neįjungtų erdvėlaivio mechanizmo automatiškai turinčinio visus žmonės parsiųsti namo.



Aš jau seniau buvau parsisiuntus šitą, bet tik vakar prisiverčiau pažiūrėt. Pirma pažiūrėdavau pradžią ir išjungdavau. Die, tik pagalvokit, jei iš ties, po poros tūkstančių metų žemę ištiks būtent toks likimas. Galėsim iš šiukšlių statytis naturalaus dydžio miestus.. Man nepatiko tas vienišumo jausmas, jaučiamas per visą filmą. Tūkstančius metų, vienas pats.. Net baisu įsivaizduoti. O kai pamačiau, kokį likimą autoriai parinko žmonių rasei.. Laivo kapitonas, tik pamatęs augaliuką tesugalvojo pasidomėti, kaip žmonės gyveno žemėje. Kaip jis stebėjosi, kai jam kompiuteris parodė, kad žemėje žmonės kažkada mokėjo šokti.. Baisu. Po tokių filmų neišvengiu pamąstymų, o kas būtų, jei būtų..

Laumės vaikas

1928 metų kovo 10 diena. Los Andželas. Jauna ir atsidavusi motina staiga skubiai iškviečiama į darbą, nors tą dieną ji su sūnumi turėjo eiti žiūrėti filmo. Ji pažadėjo grįžti iki tamsos.. Po darbo ji nebespėjo į paskutinį tramvajų, todėl grįžo pėstute. Deja, grįžusi ji neberado savo Volterio.. Po 5 mėnesius trukusios paieškos, policija praneša jai džiugią naujieną - jos sūnus grįžta namo. Moteris apsipila džiaugsmo ašaromis, tačiau, kai nuvyksta jo pasitikti, ji pamato, kad tai ne jos vaikas, nors šis ir tvirtina kitaip. Policija kaip susitarusi kala jai į galvą, kad per 5 mėnesius vaikas pasikeitė, tačiau grįžusi namo ji pamato, kad vaikas žymiai žemesnis. To policijai neužteko. Tačiau vėliau tai patvirtino ir vaiko gydytojas, bei mokytoja. Kai moteris pagalbos ėmė kreiptis į spaudą, norėdama, kad policija atnaujintu paieškas, policija pasirenko lengviausią kelią - uždaro moterį į psichiatrijos kliniką. Tačiau kaip tik tuo metu, kitas policijos pareigūnas, emigrantų 'siuntėjas atgal', vieno reido metu pagauna berniuką, kuris nebegali tylėti.. Jo pasakyta žiauri tiesa sukrečia visuomenę.. Moteris sveika išeina iš psichiatrijos klinikos, tačiau taip ir nesulaukia savo sūnaus.. Kristina Kolins vis dar jo ieško, ji vis dar tikisi..



Yra keletas epitetų apibūdinti šį filmą - sukrečiantis, jaudinantis, pribloškiantis. Bet tikrai geras. Gal kiek per daug realus, bet tokia realybė. Pats filmas gana ilgas, beveik pustrečios valandos, tačiau neprailgsta, nors, pabaiga buvo labai išplėsta, bet kadangi ji tokia svarbi, tai suprantama. Sunku būtų įsivaizduoti šitą filmą be tokios pabaigos. Aš įpratus Jolie matyti blogiukės vaidmenį, todėl buvo labai įdomu stebėti, kaip čia ji tampa trapia ir palaužiama asmenybe, savaip ieškančia teisybės.

Coraline

Jei ne Mika ir jo blog'as, aš ko gero nė nebūčiau apie šitą filmą nieko girdėjus. Arba būčiau, bet vėliau :D Žodžiu, jau visiems seniai aišku, kad Mika turi puikų skonį ir jis taip su užsidegimu laukia, kol galės pamatyti šitą filmą, kad aš nusprendžiau juo taip pat pasidomėt.



Pasirodo, čia istorija apie mergaitę, kuri kartą savo namuose randa stebuklingas dureles už kurių lygiai toks pats butas kaip jos, lygiai tokie pat tėvai, tik jie.. turi juodas sagutes vietoj akių. Tačiau nepaisant šitos keistos detalės, iš pradžių Coralinei jie patinka net labiau, nei tikri tėvai. Kai kita mama pasiūlo Coraline pasilikti jų pasaulyje ir įsisiūti sagutes vietoj akių, ji tuoj pro dureles grįžta namo, net deja neberanda savo tikrųjų tėvų..

Prisipažinsiu, susidomėjau. O kai pamačiau, kad viskas kurta rankomis (Visi veikėjai, jų rūbai, aplinka ir t.t) pasidarė net smalsu - kaip tai įmanoma? Bet kokiu atveju, kino menas visada išliks vienas iš nuostabiausių dalykų.. "Coraline" tikrai įsirašau į laukiamiausius 2009 filmus!

Rožinė pantera

Neabejoju, kad tikrai esate girdėją apie šį personažą. Ir neabejoju, kad teko girdėti apie tokio pačio pavadinimo filmą. Taigi, prieš porą dienų, bežiūrint televizorių, pamačiau reklamą, kuri reklamavo greitai kinuose pasirodančią antrą šio filmo dalį. Traileris man patiko, pagalvojau, kad gal būtų ir nieko pažiūrėt, bet kaip čia žiūrėsi antrą dalį, kai nematei pirmos. Taigi, parsisiunčiau. Labai nuskilo ir gavau idealios kokybės filmą.

Veiksmas vyksta Paryžiuje, per futbolo varžybas nužudomas Prancūzų futbolo rinktinės treneris ir tiesiai jam nuo rankos dingsta didžiulis deimantas, vadinamas "The pink panther". Pagrindinis Prancūzijos policijos inspektorius Dreyfus (akt. Kevin Kline) nori laimėti prestižinį policijos apdovanojimą už nuopelnus (Jam buvo nominuotas 7 kartus, deja nė karto nelaimėjo), tačiau jau seniai griežia dantį ant eilinio žandaro Kliuzo (akt. Steve Martin). Jis, aiškiai žinodamas, koks Kliuzo žioplys, padaro jį inspektoriumi ir suteikia visą garbę tiriant Rožinės panteros bylą. Norėdamas kontroliuoti kiekvieną Kliuzo žingsnį, o kartu ir tirti bylą, jis jam į porininkus paskiria savo žmogų - Ponton (akt. Jean Reno). Kliuzo, jau oficialus inspektorius, pirmiausia įsikuria savo naujame kabinete ir susipažįsta su savo nauja padėjėja Nikole (akt. Emily Mortimer), kuri filmo eigoje visą laiką su malonumu atlikinėjo bet kokius, net ir keisčiausius, Kliuzo prasimanymus. Taigi, jis, kaip tikras detektyvas, pirma apie nužudymą išklausinėja visą Prancūzijos komanda, kiekvienam rasdamas motyvą, kol galiausiai daugiausiai priekaištų prikaišioja nužudytojo sužadėtiniai Xania (akt. Beyonce Knowles). Tarptautinė superžvaigžė aptiko mylimajį su kita, todėl pikta prikalbėjo jam, kad trokšta jo mirties. Kliuzo tai priėmė kaip pagrindinį motyvą. Taip pat jis turi ir atsarginį įtariamąjį, tai dabartinį trenerį, kuris seniai griežėsi šios vietos. Bet staiga jis taip pat nužudomas. Kliuzo imasi 'gilesnio' tyrimo. Jis pasirodo viename kazino, kur per klaidą tampa žvaigžde ir Prancūzijos policininkų apdovanojimuose jis tampa vienu iš realiausių pretendentų laimėti. Tai sužinojęs Dreyfus baisiausiai įpyksta ir nusprendžia, kuo greičiau jį nušalinti nuo bylos. Kaip tuo metu Xania išvyksta į Niujorką. Žinoma Kliuzo paseka jai iš paskos (Jo anglų kalbos kursai ko gero pati juokingiausia vieta visame filme). Ten jis pirmą karta paragauja hamburgerių (Jie vėliau jam padės išsaiškinti bylą), kurie tampa jo naująja aistra. Niujorke jis ir jo partneris ima sekti Xanią ir nuseka ją iki juvelyro, tačiau mergina puikiai išsisuka. Viski Kliuzo įtaria, kad ji kažką slepia. Grįžtant į Paryžių oro uoste įvyksta incidentas (su Dreyfo įsikišimu) ir Kliuzo galiausiai nušalinamas nuo bylos. Jis, nusivylęs savimi, grįžta namo ir sėda prie dar vienos savo aistros - interneto. Ten, bežiūrėdamas savo nuotraukas iš incidento Niujorko oro uoste, galiausiai pamato tai ko ieškojo. The Pink Panther!
Prisipažinsiu, tai vienas iš juokingiausių mano kadanors matytų filmų. Svyvo Martino akcentas ir vaidyba nepakartojama!

Jei jau nepavyks pamatyti viso filmo, bet jau pažiūrėkite legendinę hamburgerio sceną!